Pacientams gerėja gydymo galimybės: daugiau kompensuojama vaistų, mažiau barjerų

Lietuvoje nuolat daugėja kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) vartotojų, o kartu auga valstybės skiriamos lėšos jiems kompensuoti. Kasmet plečiamos vaistų skyrimo indikacijos, į kompensavimo sistemą patenka vis daugiau naujų vaistų. Visa tai atspindi gerėjantį vaistų prieinamumą ir valstybės siekį mažinti pacientų finansinę naštą, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams ir MPP analizė.

Reklama

Kompensuojamuosius vaistus vartoja 45 proc. populiacijos

Pacientų, vartojančių kompensuojamuosius vaistus ir MPP, daugėja kiekvienais metais. Pernai juos vartojo per 45 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. beveik 1,3 mln. žmonių. Tai net 19 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, kai kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartotojų skaičius siekė milijoną.

Iš viso 2024 m. vaistams ir MPP kompensuoti prireikė daugiau nei 628 mln. eurų.

Didžiąją dalį (88 proc.) Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų vaistų kompensavimui sudaro ambulatoriniam vartojimui skirti vaistai ir MPP. Skaičiuojama, kad per metus šios išlaidos padidėjo 12 proc., t. y. beveik 60 mln. eurų, o per dešimtmetį jos išaugo net tris kartus.

Prioritetas – mažinti pacientų priemokas

Praeitais metais pusė visų vaistų ir MPP išlaidų sudarė gydymo kompensavimas pensinio amžiaus žmonėms. Tačiau daugiau nei pusei milijono pacientų dėl amžiaus ar negalios lengvatos ir mažų pajamų arba sukaupusiems priemokų krepšelį vaistų priemokos buvo padengtos valstybės biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pernai pacientai sutaupė net 35 mln. eurų asmeninių lėšų.

„Pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus mažinimas yra prioritetinė vaistų politikos kryptis. Per penkerius metus iš valstybės biudžeto skiriama suma pacientų priemokoms padengti išaugo net penkis kartus“, – sako VLK vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Analizuojant duomenis taip pat pastebėta, kad iki tol buvęs stabilus kompensuojamųjų receptų skaičius pradėjo didėti ir per pastaruosius trejus metus pasiekė net 12 mln. Apskaičiuota, kad fondo išlaidų suma vienam vaistų ar MPP receptui 2024 m. vidutiniškai sudarė 51,5 euro, o pacientams prisimokėti reikėjo vidutiniškai apie 3,89 euro.

Liūto dalis atitenka vaistams nuo vėžio

Didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis – apie 244 mln. eurų – praeitais metais buvo skirta onkologinėms ligoms gydyti. Per penkerius metus šios išlaidos išaugo 2 kartus.

VLK analizė rodo, kad antinavikiniams vaistams skiriama beveik 39 proc. visų vaistams ir MPP skirtų fondo lėšų, nors jais gydoma vos 4 proc. kompensuojamuosius vaistus vartojančių pacientų. Tuo tarpu kompensuojamuosius kardiologinius vaistus vartoja 74 proc. pacientų arba kas trečias šalies gyventojas, o išlaidos šiai vaistų grupei kompensuoti tesudaro 13 proc.

„Didžiausia vidutinė per metus vienam pacientui valstybės kompensuojama suma tenka sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Pernai ji siekė 4,7 tūkst. eurų. Ši suma yra net 12 kartų didesnė nei antroje vietoje esančios kraujotaką veikiančių vaistų grupės vidutinės metinės valstybės išlaidos pacientui“, – pastebi E. Stropus.

Pasak jo, taip yra dėl to, kad onkologiniai vaistai dažnu atveju yra nauji, originalūs, gydymas brangus. O į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kainyną įtraukiant vis daugiau naujų vaistų, didėja ir išlaidos originaliems vaistams kompensuoti.

Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainyne yra apie 17 proc. originalių vaistų, kurių patentinės apsaugos laikotarpis nėra pasibaigęs ir rinkoje dar nėra generinių analogų.

„Paradoksalu, tačiau originalius vaistus vartoja vos trečdalis pacientų, o išlaidos jiems sudaro net 70 proc. viso vaistams skirto biudžeto“, – atkreipia dėmesį E. Stropus.

Į kompensavimo sistemą įtraukta rekordiškai daug vaistų

Gerinant vaistų prieinamumą pacientams, praeitais metais kompensuojamųjų vaistų sąrašą papildė 42 naujos pozicijos, t. y. buvo įtraukta naujų vaistų arba išplėstos kai kurių vaistų skyrimo indikacijos. Iš jų iš Rezervinio vaistų sąrašo buvo įrašytas rekordinis skaičius vaistų per septynerius metus – net 22.

Į kompensavimo sistemą buvo įtraukti vaistai virusinėms ligoms, tokioms kaip ŽIV ar hepatitas C, onkologiniams susirgimams, pavyzdžiui, leukemijai, prostatos, plaučių vėžiui, melanomai, taip pat ir širdies ligoms, cistinei fibrozei gydyti.

Siekiant paspartinti vaistų atėjimo į kompensavimo sistemą procesą bei užtikrinti finansinį tvarumą sudaroma vis daugiau išlaidų valdymo sutarčių su brangių, originalių ir naujų vaistų gamintojais.