Trečiadienis, 2024.02.21
Reklama

Stebuklų Lietuva: kodėl to paties vaisto kaina skiriasi 12 kartų

delfi.lt | 2014-02-19 14:55:31

To paties vaisto kaina skirtingose Lietuvos ligoninėse skiriasi iki 12 kartų. Siekdama skaidrumo, Valstybės kontrolė paragino įstaigas aktyviau pirkti vaistus per Centrinę pirkimo organizaciją (CPO). Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamentas galimybes „mažinti korupciją ir mušti kainas“ mato kitur – laimina keliolika milijonų kainuosiančią naują vaistų pirkimo organizaciją.

Vaistai
Algirdo Kubaičio nuotr.

8 didžiosios šalies ligoninės pasirašė susitarimą kartu pirkti vaistus. „Susimetė“ e-pirkimų platformos nuomai, kurioje kaups duomenis apie vaistų ir medicininių prietaisų poreikį, kiekius, kainas ir t. t., bei vykdys simuliacinius pirkimus.

Pilotinio projekto viešame aptarime neišvengta nepatogių klausimų: kam reikia steigti naują, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) funkcijas dubliuojantį administracinį darinį? Jei CPO, kurios tikslas racionaliau naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas, darbas turi trūkumų, gal galima tobulinti šios struktūros vykdomus pirkimus?

Ar gydymo įstaigoms nepakanka tiesioginio darbo – gydyti?

Kainuos keliolika milijonų litų

Paklaustas, kiek ligoninėms kainuos dalyvavimas projekte, SAM Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Mažeika konkrečių sumų neįvardijo.

„Tokį projektą įgyvendinti ir tokią bazę sukurti greitai – nerealu, truks kelis mėnesius ir kainuos keliolika milijonų“, - sakė L. Mažeika.

Pasak pašnekovo, ligoninių atsiųsti duomenys apie centralizuotai perkamus vaistus, prietaisus, jų kiekius, specifikacijas ir kitus dalykus bus talpinami į elektroninę platformą, kurią 8 projekte dalyvaujančios ligoninės išsinuomojo.

L. Mažeikos žodžiais, už dyką niekas nevyksta, todėl partneriai sutarė, kad platformos nuomai, pritaikymui ir konsultantams reikia finansavimo.

Paklaustas, kiek tai kainavo, pašnekovas nenorėjo sukonkretinti, tik pasakė, kad visi mokėjo vienodai.

„Jie iš savo lėšų, kurias uždirba už paslaugas, tam skyrė sumą ir projektas tuoj bus įgyvendinamas. Jeigu pasitvirtins, platforma bus pilotinio projekto dalyvių nuosavybė ir tada ligoninių asociacija žiūrės, duoti kažkam naudotis ar pasilikti sau – produktą jau turės ir tik reikės tęsti nuomą. Pagaliau, jei projektas nepasiteisins čia, bus galima efektyviai pirkti tvarsliavą, pritaikyti ją naudoti kitur“, - sakė L. Mažeika.

R. Černiauskas: yra kažkas, ko mes nežinome

Kodėl SAM Farmacijos departamento darbuotojų inicijuota jungtinės veiklos sutartis tarp 8 ligoninių paliko SAM trečiąja šalimi ir ar tai reiškia, kad ministerijai nebus privaloma teikti informaciją, kaip viskas vyksta, klausta SAM viceministro Gedimino Černiausko.

„Į darbo grupę delegavome pora savo specialistų, ministerijos darbuotojų. Taip, kad informaciją mes turėsime“, - nuogąstavimus paneigė viceministras, pabrėždamas, jog projekto tikslas - padėti apsispręsti, kokį ligoninių aprūpinimo vaistai ir medicininiais prietaisais būdą rinktis.

„Viena alternatyva – centralizuota, kurią turėjome ir nerealu, kad taip visada bus. Yra kažkas kito, ko mes dar nežinome. Tačiau jei čia kas nors ir susikurtų, vaistų pirkimus organizuos CPO, nes jie turi patirtį ir gerai padaro. Kai kur prastai, todėl tas problemas reikia spręsti“, - sakė pašnekovas.

G. Černiauskas nemano, kad ministerija užsiiminės viešaisiais pirkimais.

„Tai ne ministerijos funkcija, bet galbūt bus nuspręsta, kad tai darys ligoninių asociacija. Tam tikras ryšys (su SAM – DELFI) bus, nes daugelis ligoninių yra valstybinės, o ministerija jas kuruoja. Ministerija, jei norės, kažkokią įtaką galės turėti. Tačiau ar reikia turėti įtakos – klausimas. Šiandien mes nelabai žinome, kaip ten konkreti įstaiga organizuoja savo viešuosius pirkimus ir jeigu valstybė domisi, tai daugiau per viešųjų pirkimų, kitas kontrolės institucijas. Jeigu kažkas labai blogai – įsikiša Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ministerija, bent kiek aš žinau, nesiunčia savo auditorių, kaip ten gerai ar blogai ligoninės perka vaistus“, - sakė SAM viceministras.

Lietuvos ligoninės už vaistus moka triskart daugiau

Farmacijos departamentas išnagrinėjo, kiek lėšų skiriama vaistų pirkimams užsienyje ir kaip vykdomi pirkimai skirtingose ES šalyse.

Vidutiniškai Europos Sąjungoje sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti tenka 40 proc. nacionalinių išlaidų, skirtų sveikatos apsaugai. Vaistų pirkimai ligoninėms vidutiniškai sudaro 10 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skirtų pinigų.

Lietuvoje kai kurios didžiosios ligoninės vaistams pirkti išleidžia net 28 proc. biudžeto ir tai, Farmacijos departamento specialistų teigimu, rodo ypatingą Lietuvos ligoninių jautrumą vaistų kainų pokyčiams.

„Vaistų įsigijimo būdų ir formų efektyvumas ne tik gali paveikti gydymo įstaigų, bet ir viso sveikatos sektoriaus finansinį stabilumą“, - pabrėžė analizę pristatęs SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistas Gintaras Grachauskas.

Ligoninių vadovai į diskusijas nesivėlė

Jungtinės veiklos sutartį pasirašę didžiųjų ligoninių vadovai projekto pristatyme nesivėlė į aštrėjančias diskusijas tarp SAM ir Ūkio ministerijos. Pastaroji pasisakė už dabartinės tvarkos tobulinimą ir abejojo medikų inicijuojama vaistų pirkimo ligoninėms alternatyva.

Vieninteliai garsiai išsakyti ligoninių vadovų atstovo argumentai: kai kurie per CPO pirkti vaistai užuot pigę – pabrango; didelės administracinės CPO išlaidos brangina vaistus.

Įdomu, atpigins ar dar labiau pabrangins vaistus aštuonių didžiausių Lietuvos ligoninių pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, biurokratiniu pavadinimu „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigų viešųjų pirkimų vykdymo kompetencijos stiprinimas“?

Vaistų kainos – kyla

„Seni preparatai, kurie yra rinkoje, pinga. Naujai atsirandantys preparatai yra brangesni, nei iki šiol. Tai didina bendras vaistų kainas. Tačiau jeigu konkretus, to paties pavadinimo vaistas 2006 ir 2013 metais kainuoja tiek pat, jau tikrai kažkas yra blogai, nesvarbu, kas jį perka – A ar B“, - projekto pristatyme sakė SAM Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas L. Mažeika.

Centrinės perkančiosios organizacijos vadovas Rolandas Černiauskas pripažino, kad vaistų pirkimo procesas - tobulintinas ir reikia ieškoti bendrų sprendimų.

„Šiandien CPO įvykdžiusi visus reikalavimus vaistiniams preparatams įsigyti. Yra antikorupcijos planai, kuriose tiek SAM, tiek CPO įpareigoti skaidrinti šį procesą, kad vaistai būtų įsigyjami ir skaidriai, ir pigiai, ir kokybiškai“, - sakė CPO atstovas.

Blokuoja informaciją

Pasak R. Černiausko, iki gruodžio CPO laukė SAM informacijos, kokių vaistinių preparatų, protezų, medicinos prietaisų reikia. Tris kartus kreipėsi į SAM, prašydama pateikti technines specifikacijas – kiek, kokių, kokiomis apimtimis bus perkama, kokių reikia sutartinių sąlygų. Deja, pasak specialisto, tik trečią kartą vos ne vos šią informaciją gavo.

„Šiandien matome kodėl – SAM užsiima rimtu darbu spręsti problemas, tačiau (…) galbūt būtų galima veikti tobulinant jau esamą struktūrą, kuri egzistuoja ir veikia?“, - klausė R. Černiauskas.

CPO vadovas priėmė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vadovo kritiką dėl vaistų, kurie per CPO buvo nupirkti brangiau. Tačiau pasiūlė suskaičiuoti pozicijas, kur buvo sutaupyta nuperkant pigiau.

„Be to, vykdant pirkimus per CPO, nereikėjo gaišti laiko, nereikėjo naudoti žmogiškųjų resursų, nereikėjo vykdyti sudėtingų pirkimo procedūrų. Ar tai buvo įvertinta lyginant ekonominę naudą, kurią išdėstė ligoninių vadovų atstovas?“, - klausė R. Černiauskas.

SAM atsakinga už vaistų politiką – CPO už pirkimus

Centrinį projektų valdymo agentūra vaistų pirkimą Lietuvoje pradėjo organizuoti 2011 metais. Todėl pranešėjui buvo neaišku, kodėl lygindami vaistų kainų pokyčius Farmacijos departamento atstovai pateikė 2006-2012 metų duomenis.

„Pristatytoje medžiagoje matėme 3,5 proc. metinį (ligoninėms perkamų vaistų kainų – DELFI) augimą. Mintinai paskaičiavau, kad pagal deklaruojamą idėją, iki 2014 metų vaistai turėjo pabrangti 30 proc. Dar atkreipėme dėmesį, kad Farmacijos departamento medžiagoje pateikiami ne ligoninių, o ligonių įsigyjami vaistai. Jei lyginami tokie dalykai informacija – tikslintina“, - atkreipė dėmesį CPO vadovas.

Jo nuomone, SAM turėtų formuoti vaistų politiką, o „CPO pasirengusi skaidriai ir kokybiškai įvykdyti pirkimus“.

„Jeigu trūksta sutartinių sąlygų, mes pasirengę jas įgyvendinti. Jeigu trūksta (per CPO perkamų vaistų – DELFI) sąraše kažkokio medikamento, mes tikrai norime tokios informacijos sulaukti. CPO pati, savo iniciatyva, išsiuntė raštus į SAM įstaigas, prašydama patikslinti specifikacijas ir pati, savo nuožiūra, daugiau nei 200 vaistinių preparatų įrašė į šiuo metu vykdomo konkurso sąrašus. Yra užklausimas dėl endoprotezų tiekėjų - jie randa netikslumų ir prašo patikslinti sąlygas. Tačiau mes mėnesį iš SAM įstaigų negalime gauti atsakymo į paklausimą“, - sakė R. Černiauskas.

Kalbėtojui neaišku, kodėl Farmacijos departamentas inicijuoja CPO LT funkcijas dubliuojantį administracinį darinį, vietoje to, kad CPO padėtų kvalifikuotai parengti vaistų ir medicinos prietaisų specifikacijas, jeigu CPO trūksta specifinių žinių.

Užstrigo kompensuojamų vaistų sąrašas

Sveikatos apsaugos ministro Povilo Andriukaičio teigimu, prieštaringai vertinamą projektą įgyvendinti privalu, nes toks Vyriausybės strateginio komiteto nutarimas.

„Tačiau darbo grupės papildymas atstovais iš CPO man yra labai priimtinas ir tai galime greitai padaryti, kad pilotiniame projekte būtų atstovaujamos visos pusės. Tuo suinteresuoti ne tik mes, bet ir visa Lietuva – CPO nėra išimtis, galvojant apie nacionalinius tikslus“, - susitikime kalbėjo ministras.

Pats asmeniškai V. P. Andriukaitis mano, kad „dėl centrinių pirkimų Lietuva galėtų ieškoti ne tik nacionalinio, bet ir šakinio modelio, kurių bendras tikslas būtų taupyti lėšas, skiriamas vaistų pirkimams ir efektyvinti jų panaudojimą“.

„Mes turėjome strigimų dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo tarp ligonių kasų ir mūsų komisijų, - į CPO vadovo kritiką reagavo ministras. - Tačiau dabar stengiamasi tuos mechanizmus šlifuoti ir Valstybinę ligonių kasą bei komisijas paskubinti priimti sprendimus, kad CPO žinotų visą vaistų sąrašo apimtį“.

Atskirai pirkti vaistus – brangiau

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gintautas Barcys atkreipė dėmesį, kad tarnyba monitoruoja ir mažmenines vaistų kainas vartotojams, kurios „tikrai neauga, todėl sakyti, kad tų pačių vaistų kainos 2006 ir 2011 metais padidėjo nėra pagrindo“.

Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas į tai replikavo paaiškindamas: „Lyginant kompensuojamų vaistų kainas, matome, kad generinių vaistų kainos krenta. Taip turi būti ir ligoninių segmente: jei vaistų kainos dėl konkurencijos krenta, ligoninėse jos dar labiau turi kristi. Tačiau matome minusinį aldo, lyginant ligoninių vaistų pirkimus ir metų vaistų pirkimus. Manome, kad ir išsibarstymas didina ligoninių išlaidas, ir tai, kad kiekviena atskirai perka neatsižvelgdama, kad atėjo papildomų generinių vaistų, kurie turėjo numušti kainą“.

Jei eksperimentas pasiteisintų ir pilotinis projektas būtų pripažintas vertu, dalis CPO funkcijų pereitų susikooperavusioms ligoninėms, ministerijos atstovų teigimu, CPO liktų daryti tai, ką moka geriausiai – bendras efektyvumas pagerėtų.

„Mes suprantame, kad kai kuriais atvejais nereikia nacionalinės centralizacijos, užtektų, kad įstaigos pasikooperuotų. Lietuva, kaip ir kita valstybė, nesugebės sukurti labai standartinio vieno modelio pirkimo, nes situacijos labai skirtingos. O šiokia tokia intriga, kad kažkas CPO dūsuoja į nugarą irgi yra gerai, nes žmonės stengsis kažką patobulinti. Tačiau rizikai, baimėms mes čia pagrindo nematome“, - sakė SAM viceministras Gediminas Černiauskas.

Patys ieškos gamintojų ir derėsis

Alternatyvos nauda neabejojo ir Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas. L. Mažeikos nuomone, pilotinio projekto pranašumas nuo dabar vykdomų pirkimų - „kad mes patys imsimės iniciatyvos ieškoti gamintojų ir derėtis“.

„Kaip žinome, dabar skelbiama specifikacija, teikiami pasiūlymai ir tuo procesas pasibaigia. Tačiau skelbiant vien tarptautinį vaisto pavadinimą, niekas neatseks, kuris gamintojas kokį paketą turi. Būtent čia mes, turėdami specialistus, išsianalizavę ligoninių asortimentą, bandysime apjungti produktus į paketus, ieškoti gamintojų, kurie gamina didelį asortimentą ir tuo perkant bandyti mušti kainą. Tai mūsų projekto privalumai, dėl ko mes galėsime būti lankstesni“, - sakė L. Mažeika.

CPO vadovui neaišku, kokiu būdu vykdant tarptautinį pirkimą galima derėtis ir kas tai galėtų daryti, nes „tam kai kuriais atvejais reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, pagrįsti argumentus, kodėl konkursas išskirtinis, kodėl ne tarptautinis“.

Reaguodamas į CPO repliką, ministras V. P. Andriukaitis prisiminė buvęs korporacijoje, kuri valdo 60 Vokietijos žemių ligonines ir gavo išskirtinę teisę susitarti su gamintoju dėl produkcijos.

„Kaip vadybininkai tuo jie pirmiausia laimėjo ligoninių vadybą, numušė kainas, tuo atpigindami gydymą ir galėdami pasiimti dalį PSDF lėšų už efektyvumą. Kyla klausimas – kodėl tos pačios ES valstybės šalyje Vokietijoje taip galima, o mes atrodom kvailiai. Visiškai akivaizdu, kad turime galvoti apie masto ekonomiją ir pasižiūrėti, kaip tai daroma daugiau patirties turinčiose valstybėse. Aš manau, dviračio neatradinėsime – mėginsime žiūrėti, ką galime daryti, nes mes taip pat galime dalyvauti ir įstatymų tobuliname“, - sakė ministras.

Pirma veiks, paskui galvos

Kaip pripažino nacionaliniu mastu viešuosius pirkimus vykdančios CPO vadovas, SAM savo lygmenyje tikrai gali centralizuoti vaistų pirkimą ligoninėms. Tačiau jei 8 ligoninių eksperimentas pasiteisins, kokiu būdu medikamentus įsigis likusios ligoninės? Bus palaikoma sudėtingo dvigubo mechanizmo iniciatyva?

V. P. Andriukaičio žodžiais, kol kas nieko neplanuojama - daromas pilotas. O po jo rezultatų „bus galvojama, ką daryti, kad nebūtų padaryta klaidų“.

„Iš esmės dabar CPO perka viską – nuo batų iki ratų. Įsivaizduojate, kokia turi būti galinga organizacija, kad išmanytų ir batus, ir vaistus? Tvarsliavą, kitus ligoninių pirkimus labai sunku standartizuoti, tačiau čia masto ekonomija taip pat veikia. Mes matome daug problemų, kurias reikia spręsti. Išvadas, ar verta organizuoti, tarkim, šakinę centrinę perkančiąją sistemą, pateiksime vėliau“, - sakė ministras.

Viceministras pilotinį projektą taip pat vadino bandymu pasižiūrėti, kaip yra geriau: „Jeigu pasirodys, kad efektyviausias sprendimas CPO, niekas kitaip nedarys. Kol kas neteko girdėti, kad ministerija nebendradarbiautų su CPO. Pernai sveikatos apsaugos sistema medicininės paskirties prekes ir vaistus pirko per CPO. Šiemet pirkimų apimtys didės. Bent jau kol kas nėra diskusijos, kad šis procesas būtų sustabdytas. Jeigu yra kažkokie techniniai vėlavimai, kažkokios medžiagos nepateikta – ne dėl šito projekto“.

Ieva Urbonaitė-Vainienė


Logo

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Ortopedinės avalynės kompensavimo tvarka: ką reikia žinoti
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos...
Paauglys vartoja narkotikus. Ką daryti?
Paauglių tėvai vis dažniau išgirsta apie narkotikų paplitimą mokyklose, jaunimo laisvalaikio erdvėse. „O kaip mano...
Onkodermatologas: dirbtinis intelektas iš esmės pakeis ir odos vėžio diagnostiką
Kol vieni laukia dirbtinio intelekto (DI) sukeltos apokalipsės, o kiti prognozuoja penktosios pramonės revoliucijos aušr...
Sjogreno sindromas – itin dažna, bet retai ir vėlai diagnozuojama reumatinė liga
Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problem...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų