Planuojami vaistų kainodaros ir kompensavimo pokyčiai

Sutaupyti gyventojų pinigai, geresnis inovatyvių vaistų prieinamumas ir racionaliai naudojamos valstybės lėšos – tokius pozityvius pokyčius turėtų užtikrinti siūlomi vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimai, – praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuos procesus paskatino ir siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą bei įstatymo lygmeniu patvirtinti principus, pagal kuriuos būtų nustatoma valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos.

Reklama

Šiuo metu naująją tvarką reglamentuojančių teisės aktų projektų paketas jau pasiekė Vyriausybę. Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.

Tikimasi, kad po pakeitimų įsigalios nediskriminuojanti, socialiai teisingesnė vaistų kompensavimo sistema, naudinga visiems šalies gyventojams, o ypač tiems, kuriems tenka vartoti daug vaistų. Taip pat pagerės kompensuojamųjų vaistų prieinamumas – į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti nauji vaistai, išplečiamos jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygos.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina vaistų tiekėjų tarpusavio konkurencijos, todėl vaistų kainos gyventojams, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra aukštos. Taip pat pastebimas neproporcingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų augimas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimui bei pacientų, gaunančių mažas pajamas, 75 metų ir vyresnių asmenų priemokų dengimui.

Ministerija, ieškodama galimybių, kaip padėti šalies gyventojams sutaupyti įsigyjant vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, planuoja įvesti visų (ne tik vieno tiekėjo) kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Planuojama, kad įgyvendinus šią priemonę, bus sutaupyta apie 16 mln. eurų per metus.

Įgyvendindama numatomus pokyčius, ministerija taip pat siūlo mažinti finansinę naštą įsigyjant kompensuojamus vaistus visiems gyventojams, ne tik tam tikrų socialinių grupių asmenims. Žmonėms, kurie per paskutinius metus įsigys kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos priemoka bus mažiausia, ir išleis didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą, bus padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos. Tai reiškia, kad viršijęs šią sumą, pirkėjas iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos priemokų nemokės, jas dengs valstybė. Dabar trijų vidutinių metinių priemokų dydžių suma siekia 45 eurus.

Be to, šiuo metu stebima situacija, kai du trečdaliai mažas pajamas gaunančių gyventojų ir 75 metų ar vyresnių asmenų renkasi brangesnius ar brangiausius kompensuojamus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Tokiems pacientams bus dengiamos mažiausią priemoką turinčių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių priemokos. Jei gyventojas pasirinks vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turės sumokėti tik priemoką, tačiau visos vaisto ar MPP kainos jam mokėti nereikės.

Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. biudžeto išlaidos, skirtos padengti paciento priemokoms, siekė 15,7 mln. eurų. Įteisinus minėtąją nuostatą, bus užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Tai leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.

Dar vienas pokytis, leisiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu stebima situacija, kuomet didelės dalies į kainyną patenkančių medicinos pagalbos priemonių pacientų priemokos viršija 100, o kai kuriais atvejais net 300 procentų valstybės kompensuojamos (bazinės) kainos. Tai lemia ženklias išlaidas sunkiomis ligomis sergantiesiems, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos neviršytų 50 procentų bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti medicinos pagalbos priemonių kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas.

Numatoma, kad visos dėl šių nuostatų sutaupytos lėšos bus panaudotos inovatyviems, ypač pacientų laukiamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, taip pat leis praplėsti jau vartojamų vaistų skyrimo sąlygas.