Vokietijos medikai: grėsmės medicinai dėl pabėgėlių teroro ar ligų - išpūstos (4)
Nesimylėkit su pabėgėliais, ir nereikės bijoti AIDS! Tokiais patarimais lietuvių nerimą malšina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. O Vokietijoje dirbantys medikai tikina, kad mūsų šalies viešojoje erdvėje pasigirstantys perspėjimai dėl pavojingų darbo sąlygų ir neišvengiamų grėsmių sveikatai, kai tik Lietuvą užplūsią pabėgėliai, skambą labiau propagandiškai nei rūpestingai.
Lietuvos profesorių vokiečiai atleistų
Vidaus ligų gydytojas, internistas, onkologas-hematologas Jonas Korsakas privačioje Nordharz klinikoje (netoli Magdeburgo ir Braunschweig) dirba ne vienerius metus. Paprašytas prisiminti pirmąjį kontaktą su pabėgėliu gydytojas sako neatsimenąs. Juk į jį nuolat kreipiasi daug vokiečių ir ne vokiečių.
„Galbūt galėčiau tiksliau atsakyti, jei žinočiau, kas yra tas pabėgėlis. Ar tai - lietuviška sąvoka? – šypsosi VLMEDICINA.LT pašnekovas. - Juk nemaža dalis Vokietijoje gyvenančių turkų, afrikiečių ir kitų šalių piliečių atvyko čia per pastaruosius 10 ar 20 metų, kai kurie dar anksčiau. Ar jie tokiu atveju irgi pabėgėliai? Kiekvieną dieną matome daug įvairių šalių ir kultūrų žmonių, per pastarąją bangą jų dar ženkliai padaugėjo“.
J. Korsako atmintin labiau įsirėžė pirmosios darbo savaitės Vokietijoje prieš 5-6 metus. „Tada dar stebindavo, kai ateidavo ligoniai su hidžabu, lietuvišku supratimu labai egzotiškai apsirengę, tamsiaodžiai ar azijiečiai. Lietuvoje tokių dirbant netgi didžiosiose klinikose tuo metu tekdavo pamatyti kartą per tris mėnesius, - pasakoja onkologas. – Atsimenu, Lietuvoje mane labai nustebino, kai vienas garsus universitetinės ligoninės profesorius rytinio ligonių pristatymo metu, sužinojęs apie į skyrių paguldytą tamsiaodį pacientą su reta kraujo liga, garsiai ir viešai nusistebėjo: "Pas mus gi ne zoologijos sodas". Vokietijoje už panašią frazę jis būtų tą pačią dieną atleistas iš darbo... Atėjus iš tokios aplinkos daug kas iš pradžių stebino, tačiau per kelis mėnesius, gal metus įpratau prie kitokio požiūrio, juk medicina visur panaši“.
Fantastikos žanras?
Iš VLMEDICINA.LT sužinojęs apie Lietuvos žiniasklaidoje piešiamą gąsdinančią Vokietijos medikų darbo kasdienybę, kai jiems tenką sulaukti net fizinio smurto iš pabėgėlių, apie itin gausius AIDS, sifilio bei kitų siaubingų užkrečiamų ligų atvejus, J. Korsakas stebisi: „Žinoma, susiduriame su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, bet tas jūsų nurodytas straipsnis - kažkoks iš fantastikos žanro, nesitiki man, kad tokie dalykai gali vykti... Greičiausiai taip rašoma, norint surinkti skaitytojų ir komentarų, juk kuo baisiau - tuo daugiau skaitytojų“, - svarsto portalo pašnekovas.
Privačioje klinikoje gydytojas sako pabėgėlių sutinkąs mažai, tačiau dirbdamas ligoninėse, ypač - priėmimo skyriuose, kiekvieną mėnesį jų matąs daug. Pavyzdžiui, į nedidelę apskrities ligoninę per parą kreipiasi ar atvežami 4-5 tokie pacientai.
Į ligoninę vyksta šeimomis
Paprašytas papasakoti apie pabėgėlių bendravimą su medicinos personalu, J. Korsakas sako, kad susidarantis įspūdis (bet pabrėžia – subjektyvus), kad afganai, persai, atvykėliai iš kitų musulmoniškų šalių elgiasi pagarbiau ir neišsišoka, ne taip kaip centrinės ar pietų Afrikos šalių migrantai.
„Apskritai manau, kad jie visi labai skirtingi, kaip ir bet kokia kita pacientų grupė, ar Lietuvoje, ar Vokietijoje. Trečdaliui jų daugiausia problemų sukelia kalbos nemokėjimas. Štai paguldėme į intensyvios terapijos skyrių jaunuolį iš Afganistano, kuris nemoka anglų kalbos. Atvažiavo vertėjas. Pasirodo, jis nekalba ir arabiškai, supranta tik persiškai. Vėl reikia užsakyti kitą vertėją. Afganistane apie 30 skirtingų dialektų. Kur tokį surasti. Logistika, viskas problematiška, užtrunka ilgai, - Vokietijos ligoninės kasdienybe dalijasi portalo pašnekovas. – Gerai, kad yra google translate, kartais tai - paprasčiausias variantas...“
Nuo kitų pacientų pabėgėliai skiriasi tuo, kad nemaža dalis atvažiuoja į priėmimo skyrių šeimomis, su vaikais - paprastai ne vienu.
„Užtrunka, kol išaiškini, kad čia visi negalės pasilikti, tik sergantysis. Greitoji pagalba susiduria su panašiomis problemomis, kai visa šeima nori sulipti į automobilį ir lydėti sergantįjį“, - toliau pasakoja gydytojas.
Dažna tuberkuliozė
„Kalbant apie mentalitetą, sutinkame nuo - iki... Gruodžio mėnesį atėjo pas mane į priėmimą Sirijos gydytojas, kuris lydėjo pabėgėlių šeimą su mažais vaikais ir ilgai sėdėjo kelionėje, laikydamas vaikus ant kelių. Sutino koja, pats sau nustatė trombozę, beliko tik kartu su juo atlikti tyrimą ultragarsu ir patvirtinti diagnozę. Yra ir analfabetų. Išsilavinimo laipsnis, beje, nekoreliuoja su mentalitetu. Teko matyti ne vieną baigusį universitetą ir priklausomą nuo narkotikų, garsiai besikeikiantį keliomis kalbomis. O nekalbantys ir nemokantys skaityti dažnai elgiasi labai pagarbiai... Bet čia ne tik tarp pabėgėlių, tokios tendencijos bet kokioje populiacijoje“, - toliau dalijasi patirtimi pašnekovas.
Kokios ligos dažniausiai kamuoja atvykėlius? „Daugiausiai - tos pačios. Žinoma, yra ir egzotinių ligų, tačiau man pačiam su tokiomis susidurti dar neteko. Paminėčiau tik palyginti dažną tuberkuliozę, nors kokia čia egzotika, Lietuvoje irgi teko sergančiųjų ja sutikti. Vyresni kreipiasi dėl kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, jaunesni - dėl infekcijų“.
Reikalinga užuojauta, ne baimė
Vokietijos gydytojas sako net negirdėjęs, jog pacientas pabėgėlis prieštarautų priešingos lyties gydytojo apžiūrai.
„Paprastai paklausiame, ar ligonis su tuo sutinka, bet kol kas tam prieštaraujančių nebuvo. Manau, daugelis supranta, kad kitu atveju teks laukti ilgiau ar susidurs su kitais nepatogumais. Mano nuomone, čia kaip ir Lietuvoje, katalikų daug, tačiau kiek jų eina į bažnyčią?.. Nemaža dalis nelabai gali ko reikalauti dėl kalbos barjero. Juk jeigu jau kreipiasi sirgdamas į gydytoją, vadinasi, jam reikia pagalbos. O tai, kas ją suteiks, dažniausiai būna jau antraeilis dalykas“.
Tad pabėgėlių reikia labiau bijoti ar jų gailėti? „Kaip jau sakiau anksčiau, reiktų tikslinti klausimą, kas tas pabėgėlis, kurio reikia bijoti. Juk aš, kaip Vokietijoje dirbantis lietuvis, gal irgi tikčiau į tą pabėgėlio apibrėžimą ir turėčiau ką nors gąsdinti? – šypsosi gydytojas. - Yra pacientų, kurie išgąsdina, tačiau tokių pasitaiko tiek tarp pabėgėlių, tiek tarp kitų. Gailestis irgi nėra labai tinkama sąvoka. Rūpestis, užuojauta - gal kiek arčiau teisybės, tačiau tai juk ir yra gydytojo darbo kasdienybė. Dažniausiai dirbdamas net negalvoju, iš kur pacientas atvyko, ar jis kelis mėnesius, ar keliolika metų čia gyvena“.
Propaganda?
Vienos Vokietijos vaikų ligoninės operacinėje dirbanti Alma Schulze portalui sakė neturinti tiesioginio kontakto su pabėgėliais.
"Gatvėse jų irgi nematau. Vokietijoje yra tiek daug užsieniečių (ypač Kiolno mieste), turkų tautybės žmonių, kad net ir norėdamas jų neatskirtum. Čia - ne Lietuva, kurioje pamatęs tamsesnio gymio žmogų iš karto atskirsi atvykėlį. Skaitau labai daug, aptinku daug propagandos feisbuke. Ypač rusų žurnalistai turi lakią vaizduotę ir tikrai išgalvotas istorijas rašinėja. Taip ir plinta gandai", - sako moteris.
Vokietijoje gyvenanti mūsų tautietė papasakoja apie kelis atvejus, kai nukentėjo pabėgėlių vaikai: "Vienas vaikas iš Sirijos prigėrė baseine. Pakliuvo pas mus i ligoninę. Deja, buvo per vėlu, niekuo nebebuvo galima padėti. Skaudi istorija. Kitas iš pabėgėlių vaikų susižeidė ant batuto. Tai rodo, kad naujose aplinkybėse nei tėvai, nei jų vaikai nežino, kaip elgtis. Prie naujų sąlygų reikia prisitaikyti, išmokti gyventi kitaip".
Prevencija - skiepai ir susilaikymas
Berlyne vakar viešėjęs VLMEDICINA.LT kalbintas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sakė su vietos medikais apie pabėgėlius nekalbėjęs - vykęs darbo reikalais ir neturėjęs laiko papildomiems pašnekesiams. Tačiau pabrėžė, kad birželį Lietuvoje bus organizuojama speciali konferencija, kurioje darbo su pabėgėliais pusmečio patirtimi kolegos vokiečiai dalinsis su mūsų specialistais.
Paprašytas atsakyti, ar matąs AIDS bei kitų užkrečiamųjų ligų grėsmes Lietuvai, S. Čaplinskas pabrėžė: "Be reikalo tikrai nesibaiminame, nepasiduodame tai isterijai. Į situaciją žvelgiame aiškiai ir moksliškai. O tiems, kurie taip bijo AIDS, pasakysiu. Tai nereikia su jais mylėtis! Jei bijome poliomielito, patys pasiskiepykime. Belieka tik traukioti pečiais, kaip dar žmonės taip šneka apie tas grėsmes. Aišku, nekalbu apie kriminalinius nusikaltimus ar problemas, kylančias dėl galbūt nenoro integruotis į mūsų kultūrą".
Prieglobsčio prašo kasmet
Lakinai einanti Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacijos generalinės sekretorės pareigas Gintarė Guzevičiūtė, paprašyta pakomentuoti perspėjimus Lietuvai dėl esą jos laukiančių problemų, susijusių su pabėgėlių prieglobsčiu, sako negalinti prognozuoti ateities, bet atkreipia dėmesį, jog mūsų šalis kasmet priima apie 500-600 prieglobsčio prašančių asmenų.
"Raudonasis Kryžius su jais dirba jau nuo 2004 m. Daugiausiai sulaukiame asmenų iš Baltarusijos ir Sirijos, bet nesame patyrę sudėtingų iššūkių", - sako portalo pašnekovė.
Susiję straipsniai
