Kosulys ne visuomet yra blogai

Jei peršalimo sezono metu imate dažnai kosėti, tai dar nereiškia, kad jūsų sveiktos būklė blogėja - greičiausiai yra atvirkščiai, sako vaistininkai ir gydytojai. Jų pastebėjimu, dažnu atveju gyventojai kosulį interpretuoja klaidingai, o tai gali rimtai sutrikdyti sveikimą ar net apsunkinti ligą. 

Reklama

„Šiuo metų laiku tradiciškai padaugėja negaluojančių ir kosinčių žmonių, tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Dažniausiai kosulio priežastis yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bendrasis peršalimas. Dažnai vos užklupus kosuliui žmonės griebiasi įvairių priemonių jam malšinti. Tačiau to daryti ne visuomet reikia“, - teigė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Ritos Keturakienės, kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, kylanti dėl kvėpavimo takų dirginimo, kurį gali sukelti gleivės, dūmai, įkvepiamos cheminės medžiagos, svetimkūnis ir t.t. „Tad kosulys, o ypač vadinamasis šlapias, produktyvus kosulys, yra teigiamas simptomas“, - komentavo šeimos gydytoja.

Jos teigimu, šlapio kosulio metu atkosime gleives ir skreplius. „Gleivės gali susidaryti dėl nosies sekreto, tekančio nosiarykle žemyn iš sinusų ar nosies ertmės arba gali būti atkosimos iš plaučių, kuriuos pažeidė infekcija. Tai yra būtina sveikimo sąlyga. Apskritai, kosulį slopinti reikia tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei vargina sausas kosulys, kurio metu neatsikosėjama, taip pat kosėjama labai ilgą laiką. Visa tai gali liudyti apie rimtesnes ligas. Tuomet jau būtina pasikonsultuoti su specialistu“, - sakė R. Keturakienė.

Vaistininkė J. Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad kosulys dažnai lydimas nepagrįstų mitų.

„Populiariausias iš jų yra įsitikinimas, kad jei dažnai kosima, reiškia sergama bronchitu, maža to, jį puolama gydyti antibiotikais. Taip galima rimtai pakenkti sveikatai, kadangi virusų jais neįveiksi. Didelė dalis pacientų nesupranta, kad susirgus virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija kosėti galima net iki 4 savaičių. Būtent tiek laiko reikia, kad atsistatytų kvėpavimo takai. Jei nekyla temperatūra, pradedate atsikosėti, tai rodo, kad jūsų būklė gerėja“, - aiškino vaistininkė J. Švarcaitė.

Visgi specialistai primena, kad kosulio visiškai ignoruoti nevertėtų. „Kosulio kontrolė visada priklauso nuo jo priežasties, paciento būklės sudėtingumo. Vienaip valdome, jei kosulys yra alerginės kilmės, visai kitų priemonių reikės, jei kosulį sukėlė virškinimo problemos, dar kitaip - peršalimo metu. Ypač pavojingas sergančiojo peršalimu kosulys, juk virusai plinta oro-lašeliniu būdu, tad galima užkrėsti aplinkinius. Tiek kosintiems, tiek šalia būnantiems žmonėms labai svarbu dažnai plauti rankas, stengtis neliesti nosies ir akių, nesinaudoti bendrais įrankiais ir indais, pasirūpinti imuniteto stiprinimu“, - vardino vaistininkė.

J. Švarcaitės teigimu, kosuliui palengvinti galima naudoti tiek vaistinėse esančias priemones, tiek liaudiškus metodus, pavyzdžiui, šiltos liepžiedžių, čiobrelių, aviečių arbatos, morkų sultys, citrinos gėrimai su medumi, kojų pakaitinimas vonelėje su druska arba garstyčiomis, šilti kompresai, pavyzdžiui, iš trintų virtų bulvių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmąją 2015-ųjų savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis gerokai šoktelėjo ir pasiekė 34,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Palyginimui, gruodžio 22 - 28 d. šis sergamumo rodiklis siekė 26,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų.