Šokoladas ir Nobelio premija
Ši istorija prasidėjo gana įprastai: viena mano kolegė įdomumo dėlei (o gal dėl šypsenos) persiuntė man eilinį straipsnį apie šokolado naudą. Įdėmiai perskaitęs pavadinimą „Šokolado vartojimas, pažintinė funkcija ir Nobelio laureatai“ aš supratau, kad straipsnis turėtų būti įdomus. Jo dėka bus pagaliau galima laimėti pirmąją Nobelio premiją Lietuvai. Klausimas tik, kiek kilogramų reikės suvalgyti šokolado – premija skamba viliojančiai, bet persivalgyti nenorėčiau.
Pirmiausia reikėtų atverti savo interesų konfliktus. Taip, aš mėgstu šokoladą, ir mėgstu įvairų. Vartoju jį vidutiniu dažnumu, bet stengiuosi nepiktnaudžiauti. Kaip ir dauguma eilinių žmonių, daug dažniau valgau ne tikrąjį – juodą šokoladą (spėjama, kad būtent juodas šokoladas turi ypatingą poveikį smegenų veiklai), bet įvairias tikrojo šokolado atmainas, dažniausiai pramieštas pienu. Kadangi šokoladą vartoju saikingai, tai labai tikėtina, kad Nobelio premiją vis dėlto gaus kažkuris kitas lietuvis.
Šis straipsnis išspausdintas amerikiečių žurnale „New England Journal of Medicine“ (NEJM) 2012 m. spalį ir yra laisvai prieinamas adresu https://ht.ly/eoFId (užtenka mokėti anglų kalbą). Tai labai prestižiškas medicinos žurnalas, kurio citavimo indeksas ISI yra neįtikėtinai aukštas – 2011 m. duomenimis, jis buvo apie 53, o tai reiškia, kad per pastaruosius dvejus metus vidutinišką to žurnalo straipsnį cituodavo net 53 kiti naujesni straipsniai, publikuojami kitur. Tai labai labai aukštas reitingas. Lietuvoje apie tokius kol kas tik galima svajoti (mūsiškių žurnalų ISI indeksas nesiekia ir 5), o daugelis net ir tarptautinių žurnalų mielai džiaugiasi turėdami reitingą apie 10. Taigi, NEJM yra aukštasis pilotažas, ką bepridursi.
Todėl po tokios įžangos pateiksiu pagrindinius rezultatus, kaip jie įvardijami straipsnyje (patariu perskaityti ir tai, ką rašau toliau):
- Apžvelgus 23 šalių statistiką nustatyta statistiška patikima koreliacija (priklausomybė) tarp šokolado vartojimo vienam gyventojui ir Nobelio premijos laureatų dešimčiai milijonų gyventojų. Nustatyta koreliacija 0,79 (idealios tiesinės priklausomybės atveju tai būtų 1,00). Pašalinus Švedijos duomenis, koreliacija pakilo iki 0,86. Šveicarija pasižymėjo didžiausiu šokolado suvartojimu ir Nobelio laureatų skaičiumi proporcingai pagal šalies gyventojų skaičių. Regresijos tiesė leidžia daryti prielaidą, kad 0,4 kg papildomas šokolado suvartojimas per metus vienam gyventojui toje šalyje padidintų Nobelio laureatų skaičių vienetu.
Ką tai praktiškai galėtų reikšti? Tai reiškia, kad ne tiek jau daug turime privalgyti šokolado, kad Lietuva pagaliau gautų savo Nobelio laureatą? Tik po 400 gramų žmogui per metus (po 33 gramus per mėnesį), arba apie 1200 tonų visai Lietuvai. Ar taip gali būti?
Gali būti visko, bet ne viskas vienodai tikėtina. Pažvelkime į tyrimą iš arčiau. Jis buvo atliktas kompiuteryje, t.y. jam atlikti nereikėjo jokios papildomos informacijos – viskas buvo prieinama internete. Pirmiausia tyrėjas pasirinko duomenis apie pasaulio šalių Nobelio laureatų ir gyventojų skaičiaus santykį, o po to paėmė duomenis apie šokolado suvartojimą (tikriausiai, legaliai parduodamo, jei duomenys yra oficialūs). Tada šiuos du rodiklius jis susiejo tarpusavyje. Sveikatos moksluose tokiam tyrimui taikomas epidemiologinis terminas – koreliacinis tyrimas. Tai reiškia, kad duomenys analizuojami ne apie konkrečius žmones, bet apie jų grupes (populiacijas). Ir tokie tyrimai tinka ne įrodymams apie priežastis nustatyti, bet hipotezėms iškelti. Vadinasi, tai vienas silpniausių būdų kalbant apie priežastingumą. Nepaisant to, tai yra legalus mokslo bendruomenėje pripažintas būdas, bet patariama tyrėjams labai kritiškai pažiūrėti į savo rezultatus. Beje, šiame tyrime aš to pasigedau.
Pasirinktas tyrimo būdas – koreliacinis tyrimas – yra leistinas ir negali kaltinti tyrėjų, kad jis neadekvatus. Tačiau. Bėda ta, kad duomenis apie šokolado suvartojimą tyrėjas pasirinko konkrečių vienerių metų (2011 m., kur nėra – senesnių metų), o apie Nobelio laureatus – iš viso laikotarpio, t.y. nuo 1901 iki 2011 m. imtinai). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu mes hipotetiškai kalbame apie galimą priežastingumą, tai logika tokia: šokoladas yra priežasties vietoje, Nobelio premija – pasekmės, o žvelgiant į tyrimo duomenis, tai rezultatą (net kaip hipotezę) reikėtų interpretuoti taip: šokolado suvartojimas 2011 m. gali turėti įtakos tam, kiek žmonių gavo Nobelio premiją 1901–2011 m. Logiška? Absurdas. Logikos nėra, nes nuo vaikystės visi puikiai atsimename vieną iš pagrindinių priežastingumo dėsnių – priežastis ateina pirmiau nei pasekmė. Jeigu jos susipainiojo laike, vadinasi, tu susipainiojai žodžiuose „priežastis“ ir „pasekmė“.
Autorius įdomiai interpretuoja, kodėl Švedija gauna kiek daugiau premijų nei jai „priklausytų“ pagal šokolado suvartojimą. Viena hipotezė, kad Nobelio komitetas tikriausiai laikosi patriotiškumo (kaip žinia, posėdžiaujama Švedijoje), o kita – kad Švedijos gyventojams teigiamą poveikį pažintinei funkcijai suteikia mažesnis šokolado kiekis nei kitiems Žemės gyventojams. Spėju, kad pirmoji hipotezė yra artimesnė tiesai. Apskritai būtų įdomu pabandyti, jeigu visame pasaulyje padidėtų šokolado vartojimas ar Nobelio komitetas nuspręstų teikti daugiau premijų, o gal daugiau nominacijų?
Straipsnio pabaigoje autorius įvardija savo interesų konfliktą, nurodydamas save kaip šokolado mėgėją – netgi įvardija gaminio vardą, kas labiau primena reklamą nei interesų deklaravimą. Mokslo pasaulyje šiaip jau derėtų privengti įvardyti konkrečias firmas ar markes, nes toks elgesys dažnai laikomas nedalykišku ir nelabai mandagiu, gal net ties etiško-neetiško elgesio riba.
Taigi, bendrai apžvelgiant straipsnį galima atkreipti dėmesį, kad net ir toks gausiai cituojamas žurnalas kaip NEJM leidžia sau publikuoti straipsnius, kurie neturi elementaraus pagrindo ne tik parodyti priežastingumą, bet net ir kelti hipotezę – juk kol laiko mašinos išrasti nepavyko, tol mes turime taikytis su tuo, kad pirma ateina priežastis, o paskui būna pasekmė. Tai elementaru ir nieko daugiau.
Tačiau derėtų dar pagalvoti ir nepamiršti paminėti kokie gi veiksniai galėjo turėti įtakos, kad buvo nustatytas toks stiprus ryšys tarp šokolado ir Nobelio premijų. Tokių veiksnių yra ir juos įžvelgti gali neužtekti ne tik 400 gramų, bet ir kilogramo šokolado. Tai tikriausiai socialiniai-ekonominiai veiksniai – būtent jie yra tikroji priežastis. Būtent geresnė socialinė-ekonominė padėtis tam tikrose šalyse lėmė aukštesnį technologijų lygį ir geresnį gyventojų išsilavinimą, o šie veiksniai yra vieni svarbiausių siekiant mokslo aukštumų, kurių pripažinimo viršūne neretai laikoma būtent Nobelio premija. Kita vertus, šokolado vartojimas yra iš esmės prabangos dalykas (nors gal ir kai kas iš principo nesutiktų, kad leidžia sau prabangą – juk tiek daug aplink verkšlenančių), o prabanga yra natūrali ekonominės gerovės pasekmė. Tačiau nepamirškime vienos išimties – Taikos premijos, kuri skiriama ne už mokslą, o už vienokias ar kitokias politines į taiką orientuotas veiklas. Jeigu ne Taikos premija, tikriausiai koreliacija būtų buvusi didesnė nei 0,90.
Kokia išvada peršasi po mokslinės straipsnio analizės? Ogi paprasta kaip Saulės šviesa – mes neturime pagrindo teigti, kad valgydamas šokoladą žmogus padidina Nobelio premijos tikimybę. Atsakymui į tokį klausimą reikėtų bent jau tyrimo, kuris palygintų šokolado vartojimo įpročius ir apimtis tarp Nobelio premijos laureatų ir kitų žmonių (epidemiologų žargonu tariant – atlikti atvejo-kontrolės tyrimą). Nors ir jis 100 proc. tikslumu neatsakytų į tai, ar būtent šokolado vartojimas sukelia tokias žymias pasekmes smegenims, kad joms nieko nelieka kaip nustebinti pasaulį Nobelio premijos vertomis idėjomis. Beje, turiu keistą nuojautą, kad patys laureatai tikriausiai dar iki pradedant tyrimą pasakytų, kad jie premijas gavo NE dėl šokolado, kiek suvartoję jo bebūtų.
Nepaisant straipsnio trūkumų, jis bus puikus pavyzdys mano studentams apie tai, kaip galima atlikti tyrimą, kurio rezultatų negali niekaip pritaikyti ir normaliai interpretuoti. Kas įdomu, kad rasdamas trumpus užsienio žurnalistų pasakojimus apie šį straipsnį aš pasigedau ne tik rimtesnės analizės, bet ir kritiškumo. Žinoma, žurnalistus suprasti nesunku, bet juk kalbame apie galimą šokolado poveikį žmogaus organizmui...
Kastytis Šmigelskas,
LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedra
Pirminis šaltinis
New England Journal of Medcine
Source reference:
Susiję straipsniai
