Socialinė medikų diskriminacija tęsiasi ar baigėsi prieš trejus metus? Nuomonės skiriasi(3)

Tam tikri Lietuvos teisės aktai diskriminuoja mūsų šalies medikus dėl jų socialinės padėties. Tokią išvadą praėjusią savaitę pateikė Lygių galimybių kontrolės tarnyba, nuo rugsėjo nagrinėjusi medikų profesinių sąjungų skundus, reikalaujančius pagrįsti ar panaikinti 2009 m. Vyriausybės priimtus nutarimus, kuriais išskirtinai sveikatos apsaugos darbuotojams, neatsižvelgiant į rizikos faktorius darbe, suvienodintos darbo sąlygos ir atostogų trukmė. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, jog minėtieji nutarimai socialinę neteisybę panaikino.  

Reklama

Argumentų nesulaukė

Lygių galimybių kontrolės tarnybos (LGKT) kontrolierės patarėjas Valdas Dambrava „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, jog tokia išvada priimta todėl, kad medikams netaikomos palankesnės darbo sąlygos, kuriomis nuo 2003 m. naudojasi kitos socialinės grupės, viena iš jų – pedagogai. „Tais metais buvo priimtas Vyriausybės nutarimas sutrumpinti darbo valandas ir pailginti atostogų trukmę tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria nervinę, emocinę įtampą ir jiems kyla profesinių ligų rizika. Tačiau mes nesulaukėme iš Vyriausybės jokio argumentuoto paaiškinimo, kodėl nuo 2009 m. iki šiol iš šio sąrašo išbraukti medikai. Tokiam sprendimui pagrįsti reikia specialistų išvadų, įrodančių, kad galbūt per tą laiką išaugo pedagoginio darbo rizika, o medicinos darbuotojai nebepatiria tokios didelės įtampos ir streso darbe“.

Tiesa, V. Dambrava atkreipė dėmesį, jog LGKT išvados tėra rekomendacinio pobūdžio. „Tačiau vykstant teisminiams procesams jos gali būti reikšmingos“, - sakė portalo pašnekovas. Kontrolierės patarėjo manymu, kadangi tokie sprendimai buvo priimti ne dabartiniam ministrui vadovaujant, iš šios ministerijos galima būtų tikėtis medikams palankesnių sprendimų. „Tai būtų lyg ir ministerijos garbės reikalas“, - svarstė pašnekovas.

Priešingai – diskriminaciją panaikino

Tačiau, regis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tame jokios garbės neįžvelgia. „Tas LGKT sprendimas šiek tiek keistokas – švelniai tariant“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė ministro Raimondo Šukio patarėjas Remigijus Bielinskas. O viceministrė Nora Ribokienė portalui tvirtino, jog medikų diskriminacija ir socialinė nelygybė (tiesa, ne kitų profesijų atstovų, bet vienas kito atžvilgiu) egzistavo būtent iki 2009 m., kol ministras A. Čaplikas įvedė lygybę. „Ministerijos manymu, išlygų skyrimas tam tikriems sveikatos apsaugos darbuotojams buvo socialiai neteisingas, o nuo 2009 m. 70-80 proc. medikų darbo sąlygos žymiai pagerėjo. O išimtims ir išlygoms taikyti nebuvo pateikta jokių objektyvių kriterijų. Nebuvo įrodyta, kad spinduliuotė ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbas sukelia didesnę emocinę ar protinę įtampą nei kitose srityse dirbančių medikų“, - kalbėjo N. Ribokienė.

Be to,  pastebėjo viceministrė, pastaraisiais metais patobulėjo ir technologijos, tad, anot jos, ir darbas su radioaktyvia įranga nebesukelia jokių sveikatos problemų.

Portalui pasidomėjus, ar, viceministrės manymu, medikų darbas sukelia mažesnę įtampą nei, tarkim, pedagogų, kurie gauna ilgesnes atostogas, pašnekovė atsakė: „SAM sprendžia tik savo sistemos darbuotojų problemas, o pedagogų – Švietimo ir mokslo ministerija“.

Viceministrė pabrėžė, jog SAM dar ir nėra gavusi oficialių išvadų apie LGKT sprendimą. „O kitokio teisinio sprendimo negali būti, kol dar nėra priimtas Konstitucinio teismo sprendimas, o ši byla jame nagrinėjama nuo 2009 m.“, - akcentavo viceministrė.

Nusivylęs

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas, kalbėdamas su „Vakarų Lietuvos medicina“, lengvai ironizavo: „Jei reiks, ministerija sudarys darbo grupę, kuri dirbs 20 metų, ir įrodys, jog medikai darbe nebepatiria didesnės įtampos. Juk jei nori sužlugdyti kokį reikalą, tam būtinai reikia suformuoti darbo grupę – ne kartą tai jau esame matę“.

Gydytojų atstovas portalui sakė irgi dar neturįs minėtos tarnybos išvados, bet nelabai jos ir pasigendąs – ji tėra reikalinga įteikti Konstituciniam teismui: „Mes nebebendraujame su šiomis tarnybomis. Aišku, ji (LGKT) gerai dirba, yra labai svarbi, bet svarbi mums, medikams, o ne tiems, nuo kurių priklauso įstatymai. Bus pateiktos rekomendacijos ir viskas tuo pasibaigs“.

L. Labanauskas pabrėžė, kad gydytojai sutiktų ir palikti visiems vienodas darbo sąlygas, bet reikalauja bent jau reglamentuoti darbo krūvius. „Juk dabar juos nustato kiekviena gydymo įstaiga atskirai, - kalbėjo portalo pašnekovas. – Be to, atšaukus ankstesnį Vyriausybės nutarimą, atimtos iš kai kurių sveikatos priežiūros darbuotojų atostogos, nieko niekam nepaaiškinant. Negavome jokių pagrįstų teiginių, kodėl taip nuspręsta“.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis portalui sakė nesutinkąs, jog visi medikai patiria vienodą emocinę ir fizinę įtampą darbe. „Aš manau, kad kai kurių kategorijų specialistai – reanimatologai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kardiochirurgai, neurochirurgai – patiria didesnę įtampą nei kiti medikai. O ar pedagogo darbas sudėtingesnis, negaliu atsakyti, nes niekada tokio darbo nedirbau“, - kalbėjo stoties vadovas.

Tačiau R. Juodviršis atkreipė dėmesį, kad keliamas klausimas – labai „daugialypis“:  „Žinau, kad tuo metu, kai buvo suvienodintas darbo laikas ir atostogų trukmė, kai kurie medikai  pokyčius sutiko su džiaugsmu“.

Psichiatrai patiria ypač didelę įtampą

Klaipėdos priklausomybės ligų centro (KPLC) direktorius Liudas Andrikis portalui sakė, jog juntamas gydytojų psichiatrų nepasitenkinimas esama padėtimi: „Kadangi psichiatrų, dirbančių su priklausomybės ligomis sergančiais pacientais, darbas yra įtemptas, susijęs su didesne protine ir emocine įtampa. Dalis pacientų elgiasi ypač grubiai, kartais net agresyviai, grasina susidorojimu“.

Nuo 2009 m., kaip ir visų medicinos darbuotojų, psichiatrų darbo savaitė buvo pailginta nuo 36 iki 38 valandų, o atostogos sutrumpintos nuo 42 iki 36 dienų. „Poilsio laikas yra ypač svarbus darbingumui atkurti ir emocinei įtampai sumažinti. Be to, kadangi KPLC trūksta gydytojų psichiatrų, esantiems gydytojams tenka dirbti net ir padidintu krūviu, todėl šie darbo sąlygų pakeitimai ypač jautrūs, - kalbėjo L. Andrikis. – Mūsų įstaigos gydytojų nuomone, įvairių sričių medikai nevienodai patiria protinę ir emocinę įtampą. Darbas su priklausomybės ligomis sergančiais pacientais yra ypač sudėtingas, jų gydymas ir rezultato siekimas reikalauja begalės pastangų. Deja, šių pacientų "pasveikimas" yra sąlygiškas, visada egzistuoja didžiulė atkritimo rizika, todėl kartais gydytojo darbas pasirodo beviltiškas, o tai, be abejonės, neigiamai veikia darbuotojų emocinę būseną. Sutinkame, kad didesnę įtampą darbe patiria ir radiologai, chirurgai“.

Centro vadovo manymu, jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai bei minėtieji tam tikros srities medikai patiria ne tik kad ne mažiau, bet ir daugiau įtampos darbe nei pedagogai.

„Ir turi ne mažesnę riziką susirgti profesinėmis ligomis, - pabrėžė L. Andrikis. - Deja, įrodyti, kad konkretus susirgimas - tai profesinė liga,  greičiausiai būtų neįmanoma“.

Apskundė du nutarimus

Lietuvos medikų ir Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą, apskųsdamos du 2009 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimus.

2003 m. rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimu įvairių kategorijų darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine ir emocine įtampa, buvo nustatyta trumpesnė darbo savaitė. Pavyzdžiui, pedagogams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, kūdikių namų slaugytojams, o sveikatos priežiūros specialistams atitinkamai nuo atliekamo darbo profilio - 30, 33 arba 36 valandų darbo savaitė. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. balandžio 29 d. savo nutarimu išimtinai tik sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems specifinėmis sąlygomis, pailgino darbo laiką, nustatydama 38 valandų darbo savaitę.

Medikų netenkina ir tą pačią dieną išskirtinai tik sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems specifinėmis sąlygomis, sutrumpintos pailgintos atostogos, nustatant 36 kalendorines dienas vietoj buvusių 42.

LGKT medikų klausimus adresavo Vyriausybei, o ši juos nukreipė į SAM bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt