Šeštadienis, 2024.11.02
Reklama

Slaugytojų išsilavinimas ir kompetencijos reikalavimai Europoje

2011-05-11 23:14:53

Slaugytojų rengimo ir reikalavimo įgyti išsilavinimą problema aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Europos šalys, pasirašiusios Bolonijos dokumentą ir dalyvaujančios procese, stengiasi maksimaliai sulyginti bei suvienodinti studijų programas įvairiose švietimo srityse siekiant studentų ir absolventų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumo, geresnių galimybių mokslinių tyrimų plėtrai.

Natalja Istomina. Asm. archyvo nuotr.

Istoriškai slaugytojų rengimą galima suskirstyti į etapus (būdinga beveik visoms šalims – ypač Skandinavijos): 1) praktinio mokymo procesas; 2) pereinamasis laikotarpis; 3) akademinis procesas. Daugelio Europos šalių slaugytojų išsilavinimas visiškai ar dalinai vyksta aukštojo mokslo sektoriuje ir yra organizuotas, atsižvelgiant į Bolonijos deklaracijos rekomendacijas. Sprendimai keisti slaugytojų edukacinę sistemą dažniausiai priimami siekiant sulyginti bakalauro, magistro ir daktaro studijas Europoje. Aukštojo mokslo principai reikalauja, kad slaugytojų rengimas būtų grindžiamas mokslinėmis ir praktinėmis žiniomis. Aukštojo mokslo atsiradimas paskatino didelę ekonominę, administracinę ir profesinę slaugos profesijos nepriklausomybę. Galimybė baigti doktorantūros studijas davė slaugos profesijai šansą vystytis kaip akademinei disciplinai ir turėti profesinę autonomiją. Europos šalys siūlo vieno (pvz., JK, Airija, Danija, Ispanija, Prancūzija) ar dviejų lygių (pvz., Belgija, Suomija, Vokietija, Olandija, Švedija) slaugytojų išsilavinimą.

Daugelis šalių slaugytojų išsilavinimą organizuoja aukštojoje mokykloje, o po baigimo suteikia profesinę kvalifikaciją ir/ar bakalauro, magistro, daktaro laipsnį ir/ar diplomą. Pagrindinių slaugos studijų trukmė svyruoja nuo 3 iki 4 metų. Bolonijos deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos rengiant slaugos programas. Direktyvoje 2005/36/EC nurodoma slaugos programų turinys ir pagrindiniai studijų aspektai. Pvz., bendrosios praktikos slaugytojų išsilavinimas privalo būti mažiausiai 3 metų trukmės ir 4600 valandų teorinio ir praktinio mokymo; teorinis mokymas turi sudaryti bent trečdalį visų studijų, praktinis mokymas turi sudaryti mažiausiai pusę viso studijų laiko. Slaugytojų kompetencija turėtų atsispindėti slaugos programose, tačiau tobulinti ją reikėtų nuolat.

Slaugytojų išsilavinimas ir kompetencija Lietuvoje turi būti tobulinami atliekant mokslinius tyrimus. Klinikinio mokymo tobulinimas yra slaugos programų privalumas ir prioritetas. Slaugos dėstytojų kompetencija turi būti multidimencinė, t.y. klinikinė, pedagoginė, pagrįsta mokslinėmis žiniomis ir įgūdžiais.

Natalja Istomina, Klaipėdos universiteto lektorė, slaugytoja

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nacionalinio vėžio instituto klinikinė veikla integruojama į Santaros klinikas
Spalio 31 dieną patvirtinta Nacionalinio vėžio instituto (NVI) klinikinės veiklos perdavimo Vilniaus universiteto ligoni...
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuos tris  onkogenetinius tyrimus
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brang...
Atostogos moksleiviams – ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo laikas: kaip jiems padėti?
Mokslo metų pradžioje šeimos įprastai labai greitai susikuria kasdienę rutiną, padedančią užtikrinti emocinį stabilumą n...
Gydytojas perspėja, kuriuos gerybinius odos navikus patartina šalinti nieko nelaukiant
Gerybiniai odos navikai dažniausiai yra nekalti dariniai, tačiau juos būtina nuolat stebėti. Gydytojai pabrėžia, kad ypa...
Artėjant Vėlinėms – dėmesys išgyvenantiesiems artimojo savižudybę
Vėlinių laikotarpis kai kuriems žmonėms gali būti itin sunkus dėl patirtų netekčių, taip pat ir dėl artimojo savižudybės...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų