Slaugytojos: mūsų vieta prie paciento - ne prie puodo(14)

Kas svarbiausia slaugytojo darbe? Kas atperka finansinius nepriteklius, nuovargį po naktinio budėjimo? Su kokiomis problemomis vis dar susiduria šios kilnios profesijos atstovai? Su kokiais lūkesčiais jie pasitinka savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojo dieną?..

Reklama

Svarbiausia - pašaukimas

„Rinkdamasis slaugytojo specialybę negali galvoti, kad uždirbsi didžiulius pinigus. Čia finansinę naudą nusveria kiti dalykai - jausmai, pacientų dėkingumas", - sako dukart nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja, buvusi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, šiemet pelniusi šios įstaigos garbės daktarės vardą, Onutė Mitalienė. Ji įsitikinusi, kad jos profesijoje svarbiau už viską - pašaukimas.

"Nesigailiu nė vienos dienos iš visų 54-erių darbo metų, - tikina moteris. - Nors mokiausi labai gerai, mokyklą baigiau beveik vienais penketais, tik su dviem ketvertais (penkiabalėje sistemoje - aut. pastaba), tad galėjau studijuoti ką noriu. Medicinos mokyklos priėmimo komisija žiūrėjo išpūtusi akis, kodėl mano toks pasirinkimas. Bet slaugoje, kaip ir kunigystėje, svarbiausia - pašaukimas.

O ar, ilgametės slaugytojos nuomone, jos kolegės deramai yra vertinamos? "Jeigu palygintume dabartines darbo sąlygas su buvusiomis prieš 50 metų, galima būtų sakyti, kad šiuolaikiniai žmonės gal labiau išlepę. Kalbu apie visus apskritai. Taip, slaugytojo darbas ir moraliai, ir fiziškai sunkus, bet dabar jį palengvina daugybė priemonių, kokių anksčiau neturėjome. Mes juk net švirkštus virindavome! Kita vertus, dabar labai sunkūs ligoniai, bet darbą lengvina technologijos, visokiausi keltuvai ir pan. - sako O. Mitalienė. - Pagarbą, manau, reikia užsitarnauti, nesvarbu kas bebūtum. Jeigu esi gatvės šlavėjas, būk geriausias mieste gatvės šlavėjas, koks Mikelandželas buvo tapytojas".

Diplomas - ne košei pilstyti

"Kurių galų universitetai ruošia slaugos specialistus, kurie įgiję diplomus pilsto košę ligoninėse?!" - Tarptautinės slaugytojų dienos proga kalbinama emocingai klausia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus direktorės pavaduotoja Nijolė Saulienė.

Slaugytojams liautis vykdžius maisto tiekėjų funkcijas - vienas iš esminių iššūkių lietuviškoje slaugos sistemoje, - portalui sako N. Saulienė.

"Pačiai teko gulėti ligoninėje ir matyti, kaip slaugytojos sultis, kefyrą pilsto vietoj padėjėjų, ir basonus išneša, kad tik daugiau uždirbtų! Bet gydytojų neteko matyti dirbant tokius papildomus darbus, nors universitetus ir jie, ir mes baigę, - kalba VLMEDICINA.LT pašnekovė. - Slaugytojas turi būti šalia paciento, o ne prie katilo. Deja, daugelyje įstaigų yra taip, kad administracijos atstovai netgi stebi, ar slaugytojos lėkštę, samtį teisingai laiko. Kol mes dalinsime košę, tol niekas nesikeis. Kurių galų tada universitetai ruošia slaugos specialistus, magistrus, jau ir pažangios slaugos specialistus?!"

N. Saulienė vardija didžiausius, anot jos, šio meto slaugos sistemos iššūkius: Lietuvoje sukurti slaugos modelį, kuris leistų slaugytojams kopti karjeros laiptais ("o ne valyti spinteles ir klijuoti gydymo istorijas"); išlaikyti jaunimą Lietuvoje, pasiekti, kad slaugos administratorių funkcijas vykdytų griežtai tik turintieji slaugos mokslų diplomą. Svarbus siekinys, kaip tikina pašnekovė, - ir slaugos administratorių rotacija.

Na, ir, žinoma, pokalbio metu nepraslysta atlyginimų problema. "Pasigirsta jau ir kaltinimų, kad slaugytojoms tik atlyginimai rūpi. Taip, tikrai rūpi, - patikina specialistė. - Jeigu mano vyras būtų verslininkas, sutikčiau dirbti ir už tą menką algą. Bet jeigu mano vyras - paprastas darbininkėlis, ar taip jau blogai, kad aš, būdama slaugytoja, vis tiek nenoriu drabužių pirkti "Humanoje"? Taip, tikrai noriu gauti orų atlyginimą".

Problemų daug, išeitis viena

LSSO Klaipėdos skyriaus direktorė Vaida Lebedeva irgi vardija opiausias Lietuvos slaugytojų problemas (slaugytojų trūkumas, profesijos prestižo kėlimas, jaunų žmonių pritraukimas), kurioms išspręsti yra praktiškai vienas ir tas pats receptas - algų didinimas.

"Reikalinga atlikti tyrimą, kokio profilio slaugytojų labiausiai trūksta, kur dingsta beveik pusė jų, įgijusių diplomus, - kalbėjo V. Lebedeva. - O atlyginimus reikia pakelti bent iki Lietuvos vidurkio, o dabar labai didelė dalis negauna net minimalios algos, periferijose uždirba minimumą, o įstaigų vadovai neturi galimybių jų didinti".

Vis dėlto direktorė įsitikinusi, kad resursų tam yra. Galbūt ne kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje atskirai, bet skaičiuojant visos sveikatos apsaugos sistemos mastu. "Nors yra ir tokių įstaigų, kuriose įsteigta nereikalingų etatų. Arba rajonų ligoninės samdo gydytojus už didžiulius atlyginimus, nors jie atvyksta tik kartą per savaitę, - sako V. Lebedeva. - Žinau atvejų, kad kai kuriems gydytojams finansiškai netgi labiau apsimoka važinėti į rajoną kartą per savaitę nei dirbti kasdien. Tačiau visas šias sistemos problemas turėtų spręsti ne pavienės įstaigos, o pati ministerija".

Ko palinkėtumėte kolegoms Tarptautinės slaugytojų dienos proga?

O. Mitalienė: stiprybės, kantrybės, pasišventimo, sąžiningumo. Turint visą šią puokštę garbė ir pripažinimas ateis savaime.

N. Saulienė: mylėti savo pacientą, glausti jį prie savo širdies. Taip pat - tobulėti, svajoti, saugoti sveikatą ir nuolat siekti žinių. Kai slaugytoja mokosi, ji yra drąsi. Ir nesirūpinkite, ką apie jus galvoja administracijos vadovai, gydytojai. Mums svarbiausia, kaip mus įvertina pacientas.

V. Lebedeva: ištvermės, gerumo, puikios nuotaikos ir nenuleisti rankų.