Slaugytoja: gavau drausminę nuobaudą, tačiau nesu kalta. Ką daryti? (3)

Klausimas. Esu slaugytoja rajono ligoninėje, stažas daugiau nei 30 metų. Gavau drausminę nuobaudą už šiurkštų elgesį su pacientu. Kategoriškai nesutinku, jaučiuosi nekaltai apkaltinta, sugniuždyta. Ligoninės vadovė net neprašė paaiškinti tą dieną su manimi budėjusio terapeuto, kuris buvo iškviestas prie tos pacientės, svarstė be manęs. Nenorėta didesnio ginčo ir nutarta nubausti slaugytoją. O viskas vyko dėl to, kad ligoninė įsipareigojo 2014 m. 09 mėn. vykdyti kokybes politiką, laiku informuoti gyventojus apie paslaugas, bet nieko nevyksta. Gyventojams neaišku, kodėl ligoninėje nebudi stomatologas, loristas, okulistas, kodėl nesant ekstra atvejui ligonis, norėdamas patekti į aukštesnio lygio ligoninę turi nusipirkti greitosios pagalbos mašiną. Tokiu atveju ir kilo ligonės nepasitenkinimas: kai ji kreipėsi po trijų savaičių skausmo pilve daktarė nenorėjo jos siųsti įVilniaus ligoninę, o slaugytoja liko kalta. Kaip man elgtis? Esu sugniuždyta savo vadovės požiūrio į slaugytoją: geriau nuobauda nei paaiškinti ligonei, kodėl viskas taip vyko. Teresė, 50 m.

Atsako teisininkas Vismantas Matulas

Atsakydamas į skaitytojos klausimą pažymėčiau, jog klausimas susideda iš dviejų dalių: drausminės nuobaudos teisėtumo ir jos skyrimo aplinkybių bei skaitytojos minimoje gydymo įstaigoje galimai kylančių problemų.

Antrojo klausimo aplinkybes bei galimas problemas būtų sunku komentuoti, kadangi nežinoma konkreti klinikinė situacija dėl skaitytojos įvardinto atvejo, kuomet, jos teigimu, pacientė nebuvo siųsta į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Be to, dėl rajoninio lygio ligoninėje nebudinčio odontologo paminėtina, jog odontologinio profilio pagalba pacientams teikiama pirminės sveikatos priežiūros centruose, prie kurios pacientai yra prisirašę, o stacionarinę pagalbą pacientams teikia specializuotos gydymo įstaigos, tačiau ne rajoninio lygio ligoninės.

Atsakant į skaitytojos klausimą dėl paskirtos drausminės nuobaudos, pažymėtina, jog drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVI skyriuje „Darbo drausmė“ numatyti drausminių nuobaudų skyrimo teisiniai pagrindai bei taisyklės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 str. 1 d. numatyta, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, todėl, jeigu skaitytojos nebuvo paprašyta raštu paaiškinti galimą darbo drausmės pažeidimą, galima kelti klausimą dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo. Pažymėtina, jog drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Nesutikus su darbdavio sprendimu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.