Negaliu nepakalbėti labai, bent jau man, svarbiu klausimu, kuris neduoda ramybės kiekvienąkart rašant. Be abejo, tai mūsų profesijos pavadinimas. Kuo buvau nusivylusi Lietuvoje? Buvo vienas kitas dalykas, bet pats pagrindinis nusivylimas apėmė tada, kai buvo pakeistas medicinos sesers pavadinimas į slaugytojo (bendrosios praktikos slaugytojo). Tai akivaizdus profesijos nuvertinimas, galbūt kalbininkų nesugebėjimas atrasti lietuviško atitikmens, o gal jo ir nėra. Paprasčiausiai kai kurių dalykų net nereikia keisti.
Pažiūrėkime, kaip šios profesijos atstovai vadinami kitose šalyse. Panašiai kaip Rusijoje, kitose slavų šalyse – Europos Sąjungos šalyse tai skamba taip:
Bulgarijoje - mедицинска сестрa,
Slovėnijoje - medicinska sestra,
Čekijoje, Slovakijoje - vseobecnà sestra.
Rumunijoje - asistent medical generalist (tai, mano galva, geriausiai atitinka profesiją). Juk iš tikrųjų mes esame gydytojų asistentai. Taip, mes dirbame savo darbą, bet atliekame tik griežtai gydytojo paskirtas procedūras, tai yra dalyvaujame gydyme. Kad ir kaip kalbėtume, mes neturime teisės atlikti tam tikrų procedūrų, jeigu nėra gydytojo paskyrimo. Operacijos metu dažnai asistuojame chirurgui, paduodami instrumentus, valydami ar siūdami žaizdą. Taigi darbas komandinis, kiekvienas turi savo pareigas ir kompetencijas, bet visam tam vadovauja gydytojas.
Mes negalime atlikti gydytojo funkcijų, o gydytojas mūsiškes dažniausiai gali. Bent jau Prancūzijos bendrosios praktikos gydytojas, turintis savo privatų kabinetą, arba SOS gydytojas dirba vienas (skiepai, vaistų suleidimas, žaizdos sutvarkymas ekstra atveju jam - ne naujiena). Slaugytojos liberal,dirbančios savarankiškai, turinčios savo kabinetą, atlieka tik gydytojų paskyrimus (nors dabar jau jos turi teisę išrašyti kai kuriuos receptus, pvz., kai kuriuos tvarsčius lėtinių žaizdų perrišimams, adatėles ir juosteles gliukozės matavimo aparatui ir pan.)
Toliau:
Prancūzijoje - infirmière (palyginimui aide - soignante - padėjėja slaugytoja),
Ispanijoje - enfermeria,
Italijoje - infermiere.
Pažodinis vertimas iš šių kalbų būtų "žmogus, kuris rūpinasi neįgaliaisiais, ligoniais".
Vokietijoje, taip pat Austrijoje - Krankenschwester ("pacientas + sesuo"), palyginimui (DerGesundheits-undKrankenpflegehelfer - slaugytojas padėjėjas).
Profesijos prestižas didele dalimi priklauso ir nuo pavadinimo. Labai gerai atsimenu - kai tik buvome "pervadintos" slaugytojomis, ligoniai nesuprasdavo, kas esame, manau, kad daug kas painioja ir dabar. Gerai, kad pacientai vis dar vadindavo "sesutėmis", o gydytojai, vengdami nesusipratimo, dažniausiai šaukdavo vardu.
Vilija Rose,
slaugytoja (Prancūzija)