Alergija, apie kurią nesusimąstėte: kaip ji gali veikti jūsų kasdienę savijautą?

Pavasaris daugeliui asocijuojasi su saulėtais orais ir atgimstančia gamta, tačiau kai kuriems lietuviams šiuo metų laiku džiaugtis trukdo alergija žiedadulkėms. Dar daugiau žmonių gali metų metus nė neįtarti, kad jų varginantys simptomai susiję su įkvepiamaisiais ar maisto alergenais.

Reklama

Alergiją painioja su kitomis ligomis

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ alergologė-klinikinė imunologė Agnė Savonytė pažymi, kad daugelis alergiškų žmonių ilgus metus jaučia nespecifinius simptomus, būdingus ir kitoms ligoms: užgulusi nosis, vandeninga sloga, ašarojimas, kosulys, lengvas dusulys. Todėl neretai alergijos net neįtariama.

„Įsijautrinimą įkvepiamiesiems alergenams rodo tokie požymiai: nosies užgulimas ir niežėjimas, dažnas čiaudulys, paraudusios ir ašarojančios akys, kosulys, dusulys, švokštimas kvėpuojant, sunkumas krūtinėje, o kartais – ir bėrimas“, – teigia A. Savonytė.

Maisto alergijų atveju dažnai pasireiškia staigus odos bėrimas, dusulys, tinimas, pilvo skausmas, pykinimas, kosulys, vėmimas ar viduriavimas. Gali sumažėti kraujospūdis, pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, o kai kuriais atvejais – net trumpalaikis sąmonės netekimas.

Alergija maistui – itin pavojinga

Gydytojos teigimu, įkvepiamųjų alergenų sukelti simptomai paprastai būna lengvesni nei maisto alergijų. Visgi, kartais esama ir sudėtingesnių atvejų – ypač sergant vadinamuoju žiedadulkių – burnos sindromu, kai žmogus dėl jautrumo žiedadulkėms tampa jautrus ir tam tikriems maisto produktams. Tokiu atveju simptomai gali susipinti ir suklaidinti.

„Labai svarbu pasikonsultuoti su alergologu ir atlikti tinkamus tyrimus. Šiandien turime plačias alergologinio ištyrimo galimybes, todėl galima individualiai parinkti tinkamiausius tyrimus bei paskirti veiksmingą gydymą“, – sako gydytoja.

Ji priduria, kad dauguma alerginių ligų yra lėtinės, tačiau tinkamai gydant simptomai gali būti visiškai kontroliuojami. Vienas efektyviausių gydymo būdų – specifinė alergenų imunoterapija. Šis metodas ne tik mažina simptomus, bet ir veikia ligos priežastį.

Kasdieniai žingsniai kovojant su alergijomis

 A. Savonytė taip pat dalijasi patarimais, kaip palengvinti kai kurias alergijas. Esant įsijautrinimui namų dulkių erkutėms, pacientams patariama naudoti specialius namų dulkių erkučių nepraleidžiančius čiužinių, antklodžių, pagalvių užvalkalus, patalynę ir užklotus skalbti 60°C temperatūroje bent kartą per savaitę.

Taip pat visais metų laikais kiekvieną dieną reikėtų vėdinti kambarius, naudoti dulkių siurblius su HEPA filtru bei oro sausintuvus arba drėkintuvus, kad palaikyti 40–50 proc. drėgmės lygį patalpose. Ypač patariama vengti kilimų, sunkių užuolaidų, minkštų baldų, kitų daiktų, kuriuose kaupiasi namų dulkių erkutės, arba tada jau reikėtų reguliariai juos valyti.

Esant įsijautrinimui žiedadulkėms, rekomenduojama būti namie, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia, taip pat verta lauke dėvėti apsaugines kaukes ir akinius. Vėdinti patalpas rekomenduojama tik palijus, o ne esant saulėtai, vėjuotai dienai. Grįžus iš lauko būtina nusiprausti bei persirengti.

„Oro filtrai, valytuvai, dulkių siurblys su HEPA filtru rekomenduojami lygiai taip pat, kaip ir esant kitiems aplinkos alergenams. O jei pacientas alergiškas kokiam nors maistui, rekomenduojama vengti nustatytų alergenų, ypač jei taip pataria gydytojas specialistas. Vengti reikia net mažo alergenų kiekio, būtina skaityti etiketes“, – aiškina gydytoja.