Skirtingas ligoninių apsirūpinimas vaistais liudija apie skirtingą gydymo kokybę

Valstybės kontrolė atliko apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą. „Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų“, – komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 

Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei. „Akivaizdu, kad ligoninės vadovų sprendžiama dilema – efektyvesniems vaistams ar ligoninės pastato remontui skirti daugiau pinigų – neretai baigiasi vaistų įsigijimo nenaudai“, - pastebi G. Švedienė.

Valstybiniai auditoriai taip pat domėjosi, ar ligoninėse yra parengtos ir taikomos ligų gydymo schemos bei gydymui naudojamų vaistų sąrašai. Taikyti šiuos kriterijus, vertinant vaistų vartojimo racionalumą ligoninėse, rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Nustatyta, kad ligoninėse naudojamų ligų gydymo schemų skaičius smarkiai svyruoja. Kai kuriose didžiosiose ligoninėse vadovaujamasi 84 gydymo schemomis, kitose analogiško dydžio ligoninėse – vos 7. Audito metu dvi iš devynių regioninių ligoninių tokių schemų apskritai neturėjo. Ligų gydymo schemų nėra parengusios trečdalis duomenis teikusių rajonų ligoninių (8 iš 24) ir beveik trys ketvirtadaliai slaugos ligoninių (13 iš 16). Be to, peržiūrėjus visas parengtas gydymo schemas matyti, kad jos parengtos mažiau nei pusei dažniausiai gydomų ligų. Nesant gydymo schemų, darytina prielaida, kad skirtingose to paties lygio ligoninėse teikiamos skirtingos kokybės gydymo paslaugos.

Audito metu taip pat nustatyta, kad kai kurios ligoninės neperka ir paramos būdu negauna vaistų, įrašytų į gydymo schemas, taip pat didesnės terapinės vertės medikamentų. Tai taip pat rodo, kad gali būti neužtikrinama gydymo kokybė arba reikiamus vaistus turi pirkti patys ligoniai.

Auditoriams išanalizavus vaistų įsigijimo viešųjų pirkimų būdu trukmę, nustatyta, kad šios procedūros ligoninėse užtrunka daugiau nei 100 dienų, t.y. per dešimt kartų ilgesnį laikotarpį, nei juos įsigyjant per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), o palyginus viešųjų pirkimų būdu įsigytų vaistų kainas matyti, kad skirtingose ligoninėse jos skiriasi kelis kartus. Be to, ligoninės nepraktikuoja bendro vaistų pirkimo būdo, kooperuojantis kelioms gydymo įstaigoms. Užsienio šalių patirtis rodo, kad vykdant bendrus pirkimus vaistų kainos sumažėja iki 20 proc., be to, racionaliau panaudojami gydymo įstaigų žmogiškieji ištekliai.

Nustatyta trūkumų ir aprūpinant ligonines centralizuotai per Valstybinę ligonių kasą perkamais vaistais.

Valstybės kontrolė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) koordinuoti gydymo schemų taikymą ligoninėse, nustatyti vaistų sąrašų sudarymo ligoninėse kriterijus ir užtikrinti, kad jais būtų vadovaujamasi, bei numatyti ir vykdyti priemones, kurios padėtų aprūpinti ligonines vaistais geriausia kaina.

Valstybinei ligonių kasai rekomenduota periodiškai atlikti centralizuotai perkamų vaistų įsigijimo ir vartojimo analizę bei tobulinti šių vaistų tiekimo ligoninėms procesą.

vkontrole.lt