Ketvirtadienis, 2024.12.12
Reklama

Šiuolaikinės gydymo galimybės kontroliuojant piktybinę kraujo ligą

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2020-09-30 10:02:32

Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą kalbamės su Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologe dr. Milda Rudžianskienė ir gydytoju hematologu, onkologu-chemoterapeutu Domu Vaitiekumi.

© PIxabay.com

Mielominė liga – kokia tai kraujo liga?

M. R. Mielominė liga – tai plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas. Sergant šia liga, plazminių ląstelių gaminami antikūnai yra nevisavertiški, todėl žmogaus imunitetas sutrinka, o antikūnų perteklius, išskiriamas per inkstus, sutrikdo šių organų veiklą. Kaulų čiulpuose besidalijančios plazminės ląstelės pažeidžia kaulinį audinį, dėl to atsiranda patologiniai lūžiai, o tai sukelia didelį skausmą pacientui.

Kokie yra mielominės ligos simptomai?

M. R. Šios ligos simptomai yra labai įvairūs. Ligos pradžioje maždaug trečdaliui pacientų nepasireiškia jokie simptomai. Vėliau gali atsirasti mažakraujystės simptomai, paūmėjantys fizinio krūvio metu. Ligai progresuojant, atsiranda kaulų skausmas ir hiperkalcemijos simptomai. Tai būklė, kuomet iš pažeistų kaulų kalcis patenka į kraują. Žmogus gali jausti troškulį, pykinimą ar vangumą. Penktadaliui pacientų liga pasireiškia sutrikusia inkstų funkcija ar ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Ar galima pasveikti nuo šios ligos?

M. R. Mielominė liga yra sunki, tačiau atsiranda vis daugiau modernių gydymo ir diagnostikos galimybių, kurios suteikia ilgesnį kokybiško gyvenimo laiką pacientams, sergantiems šia liga.

Pastaraisiais metais, atsiradus inovatyviems vaistams ir biologinei terapijai, mielominės ligos gydymas pasikeitė iš esmės. Šiandien stebime nuolatos ilgėjantį šia liga sergančių pacientų išgyvenamumą.

Mielominės ligos gydymas susideda iš trijų etapų: specifinio gydymo, siekiant kontroliuoti pačią ligą, paciento stebėsenos bei ligos sukeltų komplikacijų gydymo. Chemoterapija ir biologinė terapija skiriama, siekiant kontroliuoti mielominę ligą ir pasiekti remisiją. Jei paciento amžius ir būklė leidžia, pasiekus remisiją, atliekama autologinė kraujodaros ląstelių transplantacija. Po jos remisija būna ilgesnė. Atliekame kraujo ir pagal poreikį – radiologinius tyrimus, stebime pacientą, jog laiku pamatytume ligos atkrytį, kol neišsivystė sunkios komplikacijos. Mielominės ligos komplikacijų gydyme svarbią vietą užima chirurginis gydymas: patologinių lūžių gydymas, stuburo slankstelių plastika. Inkstų nepakankamumas gydomas hemodializėmis.

Kokios šiuolaikinės gydymo galimybės?

M. R. Kauno klinikose yra visi naujausi mielominei ligai diagnozuoti ir stebėti reikalingi tyrimai. Turime šiuolaikines gydymo galimybes, kurios leidžia pacientui suteikti kokybišką pagalbą. Nuo 2015 metų įdiegtos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūros. Šiais metais pradėta atlikti ir alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas.

Onkologijos ir hematologijos klinikoje kartu su gydytojais hematologais dirba ir gydytojai onkologai radioterapeutai. Čia įdiegta naujausia spindulinės terapijos technika, kuri suteikia galimybes apšvitinti reikiamas kūno sritis, išvengiant šalutinių spindulinių reakcijų. Taikant alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, šiais metais buvo įdiegta ir pirmą kartą Lietuvoje atlikta viso kūno apšvita. Kauno klinikose dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai traumatologai, radiologai, neurochirurgai, nefrologai ir kiti specialistai, todėl pacientui galime suteikti daugiadalykės komandos pagalbą ir laiku skirti visą reikalingą gydymą. Įvairių specialistų dalyvavimas paciento gydymo procese nulemia sėkmingą gydymą, leidžia laiku diagnozuoti ir gydyti ligos komplikacijas.

D. V. Gydant mielominę ligą, autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūra yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų. Ji rekomenduojama visiems geros funkcinės būklės pacientams, kurių liga reaguoja į taikomą gydymą.

Šios procedūros metu yra užšaldomos paciento kraujodaros kamieninės ląstelės ir vėliau, po intensyvios chemoterapijos, kuri sunaikina sergančias ląsteles, jos sugrąžinamos pacientui.

Įrodyta, jog mielomine liga sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, liga atsinaujina gerokai vėliau. Bendras išgyvenamumas taip pat yra gerokai ilgesnis. Sergant mielomine liga, šis transplantacijos metodas yra saugus. Transplantacija svarbi ir tiems pacientams, kuriems nustatomas ligos atkrytis. Tuomet atliekama ir antroji transplantacija, kuri taip pat reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir pristabdo ligą.

Šiais metais pradėjome vykdyti alogenines kamieninių ląstelių transplantacijas. Visgi, gydant mielominę ligą, tai nėra mūsų pirmasis pasirinkimas. Šio tipo transplantacijos taikomos tik labai geros būklės pacientams: jaunesniems, kurių liga yra agresyvios formos ir kiti gydymo būdai jau nebegali padėti. Tai ko gero vienintelis gydymo būdas, galintis pilnai pagydyti pacientą. ​

Koks mielominės ligos sergamumas Europoje ir Lietuvoje?

M. R. Mielominės ligos sergamumas Europoje svyruoja apie 5 iš 100 tūkstančių žmonių per metus, o rizika susirgti mielomine liga didėja su amžiumi. Dažniausiai liga diagnozuojama žmonėms virš 65 metų amžiaus. Kauno klinikose kasmet diagnozuojama ir gydoma apie 50–70 naujų mielominės ligos atvejų. Maždaug pusei pacientų atliekamos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Kauno klinikose nuo 2015 metų iki šios dienos jau atlikta 131 autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė
Davusi priesaiką Seime, sveikatos apsaugos ministrės pareigas ketvirtadienį pradėjo eiti Vilniaus universiteto (VU) Medi...
Šlapimo nelaikymas: nuo jo kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psicholog...
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“
Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas,...
Valgymo sutrikimas ne tik alina kūną, bet gali vesti ir į savižudybę
Lietuvos vaikų psichikos sveikata kelia nerimą – vis daugėja valgymo sutrikimais sergančių jaunų žmonių. Išskirtin...
Epidemiologė atsakė, kiek užtruks įgyti kolektyvinį imunitetą rotavirusams
Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų