Širdies ydą turintiems vaikams – daugiau galimybių išgyventi

Sveikata – keistas turtas. Jis, didesnis ar mažesnis, paveldėjamas tik gimus, o kadangi gautas dovanai, augant ir užaugus dažnai nepelnytai nuvertinamas. Kartais – tiesiog iššvaistomas, susimokant už besaikį alkoholio vartojimą, rūkymą, judėjimo stoką ar kitokį nerūpestingumą. Bet yra žmonių, kuriems nuo pat gimimo pasiseka kur kas mažiau. Iš tūkstančio naujagimių maždaug 8 – 10 gimsta turėdami įgimtą širdies ydą, dalis jų be kardiochirurginės pagalbos neišgyventų.  

Reklama

Vaikų kardiochirurgija – tobulas verslo socialinės atsakomybės taikinys

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų chirurgijos anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių pasiekė solidi verslo parama – 350 tūkst. litų vertės medicininė įranga. Tai – echoskopas, skirtas kraujagyslių punkcijoms bei pilvo ar galvos smegenų echoskopavimui, pagalbinio kvėpavimo aparatas, reikalingas tuomet, kai pacientas atjungiamas nuo dirbtinio kvėpavimo aparato, ir bevielė nuotolinio stebėjimo įranga – telemonitoringas, reikalingas tiems pacientams, kurie po operacijų iš reanimacijos būna iškeliami į skyrių, tačiau jų stebėjimas kiaurą parą privalo būti intensyvus ir nenutrūkstantis. Lėšų įrangai įsigyti skyrė telekomunikacijų bendrovė „Tele2“.

Vienintelio Lietuvoje Vaikų širdies centro vadovas dr. Virgilijus Tarutis sako, kad tokia tikslinė verslo parama, kai nuperkama tai, ko labiausiai reikia, yra labiausiai reikalinga ne medikams, bet mažųjų pacientų sveikatai.

„Bendrovė „Tele2“ ženklią finansinę paramą Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriui teikia nuo 2008 m. Tai, kad ženklios pinigų sumos skiriamos tokiam svarbiam objektui, tų skyrimų periodiškumas įrodo, kad bendrovė yra viena neabejotinų šalies lyderių ne tik sėkmingo verslo plėtojimo, bet ir jo socialinės atsakomybės srityje“, – sakė dr. V. Tarutis.

Galima palyginti nebent su aukštuoju pilotažu

Tarp trijų Baltijos šalių Lietuva vaikų širdies chirurgijos sritį yra labiausiai išvysčiusi – čia atliekama daugiausiai operacijų, tarp jų ir pačių sudėtingiausių. Skyriuje per metus priimama apie 450 pacientų, atliekama maždaug 250 operacijų. Estija, kurioje gyvena daugiau kaip du kartus mažiau gyventojų, tokios operacijos nėra atliekamos, todėl estų vaikai gydomi Suomijoje. Latvijoje vaikų širdies chirurgijos centras yra, tačiau sudėtingesnės operacijos tik pradedamos daryti.

Vaikų kardiochirurgija yra viena sudėtingiausių ir brangiausių medicinos sričių. Dėl ypač aukštos kvalifikacijos medikų, sudėtingos įrangos poreikio efektyviai veikiantį vaikų širdies chirurgijos centrą sukurti ir išlaikyti nėra nei pigu, nei paprasta.

Vaikų kardiochirurgo dr. Virgilijus Lebedkevičiaus teigimu, vaikų, ypač naujagimių, širdies chirurgija skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad yra ypač specializuota. Vaikų audiniai ir organai gerokai smulkesni, trapesni, o ir palaikyti naujagimio gyvybines funkcijas operacijos metu kur kas sudėtingiau negu suaugusiojo. Dažnai operuojami jau kelių valandų naujagimiai, mat „atjungti“ nuo motinos kraujotakos ir be jos pagalbos jie ilgiau tiesiog neišgyventų.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse turėdami širdies ydą gimsta maždaug 8 – 10 naujagimių iš tūkstančio. Šis skaičius nesikeičia jau ne vieną dešimtmetį – nei didėja, nei mažėja. „Įgimtų širdies ydų priežastys nėra aiškios. Manoma, kad didelę įtaką turi paveldimumas, galbūt dar mamos mityba, oro užterštumas, bet tai nėra neginčytinai įrodyta“, – pasakojo dr. V. Lebedkevičius.

Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Versockas, paklaustas apie vaikų anesteziologijos ypatumus, sakė:

„Turbūt man ir aiškinti nereikia, kad tokiam vaikui atlikti bet kokią procedūrą yra sunkiau. Taip pat, kaip chirurgui kur kas sunkiau operuoti, siūti mažą anatominį objektą. Prijungti bet kokį aparatą, kuris varinėtų kraują, yra sunkiau. Vaiko vidinė pusiausvyra bet kokios intervencijos atveju išbalansuojama daug labiau negu suaugusiojo, ir valdoma ta pusiausvyra kitaip. Net ir paprasčiausią kraujo tyrimą tokiam vaikeliui paimti techniškai sunkiau. Kartais, atlikus keletą tyrimų, reikia stebėti, kiek vaikas neteko kraujo. Kraujo kiekis, kuris suaugusiajam būtų niekis, vaikui jau gali būti gyvybiškai svarbus. Vaizdžiai tariant, įsivaizduokite, kaip skiriasi operacija su dirbtinės kraujotakos palaikymu 2,5 kg sveriančiam kūdikiui ir 80 kg sveriančiam suaugusiajam“, – teigė dr. K. Versockas.

Pasigendama tarpinės grandies

Lietuvoje dar nėra sukurta tarpinė grandis tarp reanimacijos ir paprastos palatos (High Dependency Units – angl.), užtikrinanti aukštą pacientų slaugos ir stebėjimo kokybę, kai tik jiems nebereikia reanimacijos įrangos. Dėl šios priežasties mažieji pacientai dėl jų saugumo reanimacijos palatoje laikomi ilgiau, negu galėtų būti. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad dar vienos papildomos grandies kūrimas kainuotų papildomus pinigus, iš tiesų taip nėra. Brangiausiai lovadieniai kainuoja reanimacijoje, todėl paankstinus vaikų iškėlimą į minėtos tarpinės grandies palatas būtų sutaupoma, o naujų palatų įkūrimo kaštai atsipirktų su kaupu.

Dr. K. Versocko teigimu, tokiose tarpinės grandies palatose vaikas ir toliau būtų nuolat stebimas, tik jau nuotoliniu būdu.

„Čia vaikas jau gali būti nešiojamas, gali žaisti, bendrauti su tėvais ir netgi bėgioti. Vaikas yra visiškai saugus, jo svarbiausi gyvybiniai rodikliai stebimi nuotoliniu būdu. Tą daro slaugytoja stebėjimo poste, jeigu ji tik pastebi kokių nors nukrypimų nuo normos, tuojau pat iškviečia gydytoją. Svarbu tai, kad gulėjimo reanimacijos palatoje laiko sutrumpinimas naudingas vaikui, o ir jo tėvams. Reanimacijos palatoje, izoliuotam būti psichologiškai kur kas sunkiau, tai įrodyta tyrimais. Kitas efektas – ekonominis, nes sutaupoma pinigų“, – sakė dr. K. Versockas.

„Formaliai žiūrint, mūsų skyrius ligoninei nuostolingas, nes paslaugų įkainiai yra pernelyg maži. Santariškių ligoninė, būdama didelė, sugeba tą kompensuoti, perskirstydama finansinius srautus savo viduje. Bet turiu pabrėžti, kad pagalba yra teikiama europiniu lygiu, sėkmingai atliekamos visos sudėtingiausios operacijos“, – nurodė K. Versockas.

Originaliai išspręsta kyšininkavimo problema

Santariškių klinikų atstovės spaudai Gitanos Letukienės teigimu, Širdies chirurgijos centro vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius savitai išsprendęs kyšių, šalyje dar kartais vadinamų dovanomis, dilemą.

„Yra atidaryta oficiali sąskaita, į kurią visi norintys padėkoti gali legaliai pervesti pinigus ir taip išvengti trumpų nesmagių pokalbių tarpduriuose ir vokų kišimo. Tai ir siūloma padaryti, kai tik  norima atsidėkoti. Taip išvengiama žeminimo tais kyšiais. O pinigai naudojami viso skyriaus poreikiams – nuo slaugytojų tobulinimosi kursų iki medicininių higienos reikmenų“ – sakė G. Letukienė.

Mindaugas Savickas