Sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybę lemia sezoniškumas
Išeminė širdies liga (IŠL) – viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Ši liga neapsiriboja fiziniais simptomais, kaip krūtinės skausmas, dusulys, nuovargis, fizinio krūvio netoleravimas ir t. t. Ji daro įtaką žmogaus emocinei būklei, socialiniam gyvenimui ir net ekonominei situacijai. Tai – lėtinė būklė, reikalaujanti ne tik medikamentinio gydymo, bet ir nuolatinio gyvenimo būdo valdymo. Gyvenimo kokybė, sergant šia liga, yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant pacientų būklę ir gydymo efektyvumą.
Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės, šis rodiklis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – daugiau nei dešimt pastarųjų metų laikomas vienu svarbiausių, vertinant sergančių išemine širdies liga asmenų funkcines galimybes.
Atradimas: įmanoma ilgalaikė prognozė
LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorija, bendradarbiaudama su Palangos klinika, atlieka tyrimą – „Jautrumo orams profilis ir vaikščiojimo gamtoje poveikis psichofiziologinėms reakcijoms į stresą asmenims, sergantiems išemine širdies liga“ (Nr. S-MIP-23-114).
Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis pacientų, buvo naudojami du gyvenimo kokybės klausimynai – „SF-36“ trumposios formos klausimynas (angl. Medical Outcomes Study Short Form-36) ir Minesotos gyvenimo su širdies nepakankamumu klausimynas (angl. Minnesota Living with Heart Failure questionnaire). Rezultatai nustebino: vasaros metu pacientai jautėsi psichologiškai geriau, o žiemą patyrė mažesnį skausmo lygį ir netgi deklaravo aukštesnę bendrą gyvenimo kokybę. Be to, šie sezoniniai svyravimai išliko ir po dvejų metų.
Šie rezultatai pabrėžia sezoniškumo svarbą vertinant pacientų sveikatos būklę ir gali turėti įtakos klinikiniams sprendimams bei reabilitacijos programų planavimui.
Sezoniškumo poveikis priklauso nuo to, kaip žmogus geba kontroliuoti savo reakciją į aplinkos dirgiklius, kaip šaltis ar karštis. Kadangi gyvenimo kokybė, skausmas ir fizinė būklė yra subjektyvūs sveikatos vertinimo aspektai, iškėlėme hipotezę, jog mūsų tyrime sezoniniai skirtumai labiau susiję su psichologiniais ir elgesio veiksniais.
Žiemos metu žmonės dažniausiai būna mažiau fiziškai aktyvūs – tikėtina, dėl žemesnės oro temperatūros ir saulės šviesos trūkumo. Tai gali paaiškinti, kodėl tyrime dalyvavę pacientai, sergantys išemine širdies liga, žiemą geriau vertino kai kuriuos gyvenimo kokybės aspektus, ypač susijusius su fiziniais komponentais. Kai gyvenimas tampa mažiau aktyvus, ligos poveikis kasdieniam gyvenimui gali būti jaučiamas silpniau.
Publikacija – prestižiniame žurnale
Tyrimą atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. Nijolė Kažukauskienė, dr. Dalia Martinaitienė ir dr. Julius Burkauskas – drauge su mokslininkų grupe iš Portugalijos, Vengrijos ir Šiaurės Makedonijos – prof. Francisco Sampaio, prof. Zsolt Demetrovics ir dr. Biljana Gjoneska.
LSMU tyrėjų kartu su kolegomis iš Portugalijos, Vengrijos ir Šiaurės Makedonijos atliktas darbas publikuotas prestižiniame mokslo žurnale „Scientific Reports“. Straipsnyje „The role of seasonality on evaluating health-related quality of life in patients with coronary artery disease“ („Sezoniškumo vaidmuo vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems išemine širdies liga“) atskleista iki šiol mažai tyrinėta tema – kaip metų laikai veikia šia liga sergančių pacientų savijautą ir gyvenimo kokybę.
Publikaciją galima rasti čia: https://www.nature.com/articles/s41598-025-99478-8
2021 m. duomenimis, išeminė širdies liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais išsivysčiusiose pasaulio šalyse sukelia trečdalį mirčių.
Susiję straipsniai
