Šilutės medikas pacientui ištraukė pusės metro ilgio „rakštį“

Praėjusią savaitę teko nemažą iššūkį įveikti Šilutės ligonės medikui Viktorui Šileikiui. Nors šis traumatologas visko yra matęs, tačiau tokios didelės „rakšties“ gyvenime nebuvo traukęs, kokią ištraukė birželio 14-ąją.

Reklama

Vaizdas nebuvo smagus

Ortopedas traumatologas skubėjo suteikti pagalbą vyrui, kuris buvo labai rimtai susižeidęs.

Į ligoninę atvežtas šilutiškis susižalojo ant atraižų, kuomet jas krovė. Jis ant jų lipo, o pargriuvus, viena atraiža persmeigė jo ranką kiaurai. „Gyvenime tokios didelės „rakšties“ niekam nebuvau traukęs. Iš tiesų, tai ją reikėjo operuoti. Ta vadinama „rakštis“ - tai didelis medžio gabalas, kuris įstrigo rankoje. Ji buvo pusės metro ilgio ir šešių centimetrų pločio“, - kalbėjo gydytojas V. Šileikis. Įstrigusi mediena pažeidė raumenį. Jį reikėjo siūti. Buvo sutrikę ir rankos jutimai. Po operacijos, kuri truko beveik valandą, viskas atsistatė.

„Labai pavyko ir pacientui, ir daktarui. Viskas baigėsi labai gerai “, - džiaugėsi gydytojas. Traumatologas teigė, kad su tokiu sužalojimu buvo galima sulaukti ir komplikacijų – tokio svetimkūnio įstrigimas galėjo pažeisti nervus, o šiuo atveju jie buvo tik prispausti, jų funkcija atsistatė.

„Tas vyras – laimės kūdikis. Galėjo nutikti taip, kad jis būtų nevaldęs plaštakos, būtų sutrikę jutimai. Svarbiausia, kad pagalba buvo skubiai ir laiku suteikta. Jei po tokios didelės traumos žmogus išeina po operacijos trečią parą į namus, manau, kad jam pasisekė. Tai kuriozinis atvejis, kuris baigėsi labai laimingai. Pats vaizdas, ką aš mačiau, buvo nelabai smagus“, - tęsė sėkmingą operaciją atlikęs gydytojas.

Pasitaiko kuriozinių situacijų

Gydytojas neslepia - traumatologijoje visokių kuriozinių atvejų būna. Prieš pusmetį jam teko šalinti apie penkiolikos centimetrų vinį iš plaštakos, kuomet darbininkas bandydamas taisyti pastogę automatiniu plaktuku ją tiesiog persišovė.

„Prisimenu, prieš daug metų atvežė iš Saugų jaunikaitį po susišaudymo ginklais. Matėme šovinių įėjimo žymes, o nuotraukose nieko nesimatė, tuščia, jokių šovinių. Pasirodo, buvo šaudyta iš plastikinių kulkų. Yra va ir tokių kuriozinių atvejų“, - su šypsena kalbėjo V. Šileikis.

Pasak jo, ką reiškia būti traumatologu, vien specialybės pavadinimas pasako, kad visada būsi susijęs su traumomis, ir jais gali būti ne visi. „Tu turi kažką žmogui padaryti, pavyzdžiui, - pjūvį, kad tik jam būtų geriau. Kartais turi peržengti per save. Čia jau kiti dalykai – psichologija“, - atviravo pašnekovas.

Jis, pamatęs žmogų, kuriam reikia pagalbos, visada pirmiausia mintyse susidėlioja, ką ir kaip darys, planuoja, kokiais etapais viską atliks. Kad ir kokia situacija būna, rankos jam niekada nedreba.

V. Šileikis niekuomet nesigailėjo, kad pasirinko mediko kelią. Juo eina nuo 1984-ųjų. Patarimais, žiniomis jis mielai dalijasi su kolegomis. „Yra situacijos, operacijos, kurios kolegiškai būna aptariamos. Tariamės, ką daryti. Manau, taip ir turi būti“, - baigė pokalbį medikas.

Jo kasdienis darbas - siekti, kad pacientui būtų kuo geriau, kad jis juo pasitikėtų. Nes tik esant pasitikėjimui gydytoju galima pasiekti geriausių rezultatų. Jei pacientas nepasitikės, gerų gydymo rezultatų nepadės pasiekti nei moderni įranga, nei suremontuotos palatos.