Antradienis, 2025.08.19
Reklama

Šiemet organų ir audinių transplantacijų atlikta daugiau

vlmedicina.lt | 2015-11-06 17:06:43

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras, besibaigiantys 2015 metai – sėkmingi Lietuvai organų donorystės ir transplantacijos srityje. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet jau atlikta 30 transplantacijų daugiau, negu pernai per visus metus. Taigi didesniam skaičiui itin sunkiai sirgusių pacientų transplantuoti donorų organai sugrąžino sveikatą ir gyvenimo pilnatvę. Tai reiškia, kad visuomenės požiūris į organų donorystę tampa vis pozityvesnis, atsikratoma nepagrįstų prietarų ir baimių, imama suvokti, kad mirusiojo organus kilniau paaukoti donorystei, negu užkasti juos į žemę.   

Pirštas
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Lapkričio 6 dienos duomenimis, šiemet Lietuvoje jau užregistruoti 107 potencialūs donorai. Iš jų efektyviais donorais tapo 48. Pernai tuo pačiu laiku buvo užregistruoti 98 potencialūs donorai, o per visus 2014-uosius – 106, iš jų efektyviais pernai iki lapkričio 6-osios tapo 28, o per visus 2014-uosius – 31.

Nors iki metų pabaigos dar kone du mėnesiai, šiemet daugiau negu pernai per visus metus atlikta audinių ir organų transplantacijų – 162. Pernai iki lapkričio 6-osios buvo atlikta 120 audinių ir organų transplantacijų, o per visus 2014-uosius – 132 transplantacijos.

Šiemet jau atliktos 88 mirusio donoro inksto transplantacijos, pernai iki lapkričio 6-osios – 51, o per visus metus – 57. Inkstų transplantacijų iš gyvo donoro atlikta 6. Kepenų transplantacijų – 11, plaučių – 1, kasos ir inksto komplekso – 1 transplantacija.

Šiemet širdies persodinimo sulaukė jau 12 recipientų, pernai iki lapkričio 6-osios – 10, per visus metus – 11. Šiemet jau atliktos 43 ragenų transplantacijos, pernai iki lapkričio 6-osios – 33, per visus 2014-uosius – 35.

Nors pritariančiųjų donorystei gretos didėja, tačiau ne visi donoro kortelės turėtojai, kuriems konstatuojama smegenų mirtis, tampa organų ir (ar) audinių donorais.

Šiuo metu Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre saugomi 21 448 žmonių, pasirašiusių sutikimą po mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei, duomenys. 304 donoro kortelių turėtojai jau yra mirę. Tačiau iki šiol nuo 2000 metų, kai buvo įteisinta donoro kortelė, potencialiais donorais tapo vos penki šios kortelės turėtojai – kiti 299 mirusieji organų donorais netapo todėl, kad jiems nebuvo konstatuota smegenų mirtis, po kurios inicijuojamas donorystės procesas. Vadinasi, net ir išreiškę valią po mirties aukoti save donorystei, šie žmonės kitų gyvybės dėl medicininių kontraindikacijų ar kitų priežasčių po mirties išgelbėti, deja, negalėjo.

Donorinių organų ir (ar) audinių šiuo metu Lietuvoje laukia 423 recipientai, iš jų 93 – laikinai ne recipientai (t.y., jiems dėl tam tikrų priežasčių dabar transplantacijos atlikti negalima). 190 recipientų laukia inksto persodinimo, 6 – kasos ir inksto komplekso transplantacijos. 37 žmonėms būtina persodinti donoro širdį, 8 – plaučius, 6 – atlikti širdies ir plaučių komplekso transplantaciją, 60 – persodinti kepenis. Ragenų transplantacijos laukia 116 žmonių.

Transplantacijos laukiančiųjų sąrašas Lietuvoje kinta nežymiai – visada recipientų būna daugiau kaip 400. Statistinius duomenis pakoreguoja tik du faktoriai: atliktos transplantacijos arba, deja, mirtis. Ir sąrašas nuolat papildomas naujomis pavardėmis. Didėjantis donorinių organų skaičius, neplakančios širdies donorystės modelio įdiegimas, tikimasi, padės daugiau recipientų sulaukti savojo donoro.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Netinkamos ausų higienos pasekmės – sieros kamščiai, ausų uždegimai, būgnelių pažeidimai
Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta...
Mokslininkė kuria „vėžio žemėlapius“, atveriančius naujas galimybes imunoterapijoje
Jaunoji mokslininkė Agata Mlynska siekia geriau suprasti, kaip žmogaus imuninė sistema sąveikauja su vėžiu ir kaip šis r...
Medicinos fizikė profesorė D. Adlienė: žmogaus gyvybė – neįkainojama
Fizikos ir medicinos sinergija – vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių naujausių medicinos technologijų vyst...
Valstybės kontrolė: eilėms pas gydytojus mažinti reikia daugiau pastangų
Valstybės kontrolės atliktas vertinimas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimas“ rodo,...
Onkologas: sveika gyvensena nėra „skydas nuo visko“
Sveika gyvensena gali pagerinti gyvenimo kokybę ir prisidėti prie ilgaamžiškumo, tačiau tai nereiškia, kad grėsmė susirg...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų