Sergantieji depresija linkę neturėti konkrečių tikslų

Liverpulio universiteto tyrėjų komanda nustatė, jog žmonės, sergantys depresija, linkę kurtis nekonkrečius tikslus, neturėdami tikslaus jų įgyvendinimo termino. O tai tik dar labiau sustiprina ligos simptomus.

Tyrėjai paprašė eksperimento dalyvių surašyti savo tikslus, kuriuos siekia įgyvendinti artimiausiu metu, taip pat kiek vėliau ir tolimoje ateityje. Tuomet buvo palyginti depresija sergančiųjų ir sveikų žmonių numatytų tikslų sąrašai.

Kai kurie iš tikslų buvo labai abstraktūs, tokie kaip: „noriu būti laimingas“, kiti kiek konkretesni: „šią vasarą noriu greičiau nubėgti 5 mylių atstumą“. Pagal konkretumą šiuos įrašus išanalizavę tyrėjai atrado, jog nekonkretūs tikslai dažniausiai pasitaikydavo depresija sergančiųjų tarpe.

Pasak tyrimo autorių, žmonės, sergantys depresija, taip pat dažniau pateikia labai abstrakčias priežastis, kodėl tikslas buvo ar nebuvo įgyvendintas. Mokslininkai mano, jog šitoks konkrečių tikslų neturėjimas ne tik trukdo gydyti depresiją, tačiau gali ją dar labiau apsunkinti. Abstrakčių tikslų pasiekimą daug sunkiau įsivaizduoti, o tai gali sumažinti tikėjimą, jog jie pasiekiami apskritai. Tai mažina motyvaciją jų siekti.

„Mes žinome, jog depresija turi stiprų ryšį su negatyviomis mintimis bei polinkiu perdėtai apibendrinti. Ypač, kai kalbama apie paties žmogaus savimonę, ar praeities įvykių prisiminimus“, – teigia Joanne Dickson. „Mūsų tyrimas pirmą kartą atskleidė, jog tos pačios savybės liečia ir asmeninių tikslų planavimą. Mes atradome, jog žmonės, kuriems diagnozuota klinikinė depresija, mažiau linkę nurodyti konkrečius tikslų akcentus, taip trukdydami sau juos pasiekti, bei įsisukdami į negatyvių minčių ratą“.

Tyrėja teigė, jog šis atradimas gali padėti kuriant naujus, efektyvius būdus, gydant klinikinę depresiją.

„Padedant depresija sergantiesiems kurtis konkrečius tikslus, galima būtų pasiekti didesnę galimybę, jog pastarieji bus įgyvendinti, taip suardant užburtą negatyvių minčių ratą, neatsiejamą nuo depresijos“, – aiškina J. Dickson.

Depresija, jos gydymas, per pastarąjį dešimtmetį sulaukė nemažai dėmesio. Tačiau JAV atliktas tyrimas, kuris balandį buvo paskelbtas žurnale „Psychotherapy and Psychosomatics“, atskleidė, jog ši liga dažnai diagnozuojama ir gydoma visai nepagrįstai. Tik mažiau nei 39 procentai

žmonių, kuriems buvo diagnozuota klinikinė depresija, atitiko 12 mėnesių terminą, po kurio galima diagnozuoti šią ligą. Vis dėl to, daugumai šių pacientų buvo išrašyti antidepresantai.

Tomas Asminavičius,

technologijos.lt