Senatvės požymiai atsiranda dėl nebylių infarktų smegenyse?
Naujausio tyrimo, paskelbto “Stroke” žurnale, autoriai (A. Buchman ir kt.) teigia, kad kai kurie senatvės požymiai (rankų drebulys, sulėtėjusi eisena ir eisenos problemos, rigidiškumas) yra būdingi daugiau nei pusei žmonių, kurių amžius siekia 85 metus. Šie požymiai dažnai vadinami parkinsoniniais požymiais, nes primena Parkinsono ligą. Tačiau šiems pacientams smegenų vaizdinių tyrimų metu nėra aptinkami kiti Parkinsono ligai būdingi požymiai.
Ne visi mikroinsultai aptinkami
Autoriai teigia, kad šie senatvei būdingi pakitimai gali atsirasti dėl nebylių smegenų kraujagyslių užsikimšimų. A. Buchman ir kt. nuo 1993 iki 2011 metų stebėjo 1 100 vienuolių ir kunigų. Kasmet stebimiems asmenims buvo atliekami tyrimai bei psichologiniai testai. Per stebėjimo laikotarpį mirė 418 studijos dalyvių. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 88,5 metų, 60 proc. iš jų - moterys.
Smegenų autopsijos tyrimų metu beveik trečdaliui individų nustatyta reikšmingų pakitimų, kuriuos jie patyrė nebyliai ir kurie nebuvo užfiksuoti vaizdiniais tyrimais, tai yra kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu. 33 individai buvo patyrę mikroinsultus, 62 – arteriolių sklerozę, o 24 individai turėjo ir persirgto mikroinsulto, ir arteriolių sklerozės požymių.
Tyrimo autoriai kelią hipotezę, kad senatvei būdingus požymius (sutrikusią eiseną, rigidiškumą, rankų drebulį) gali sukelti galvos smegenų arteriolių sklerozė ir nebylūs mikroinsultai, kurių neįmanoma aptikti įprastiniais vaizdiniais diagnostikos metodais. Jie taip pat įsitikinę, kad agresyvių kraujagyslių aterosklerozės rizikos faktorių (rūkymo, hipertenzijos, antsvorio, padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujuje, diabeto ir kt.) vengimas ar gydymas gali sumažinti tikimybę senatvėje patirti parkinsoninius požymius.
Kraujotaka reikia rūpintis, kol ji nestreikuoja
Gydytojas neurologas Viktoras Rimas Geraskinas “Vakarų Lietuvos medicinai” tvirtino, kad vienokius ar kitokius senatvės požymius patiria visi, sulaukusieji garbaus amžiaus, tačiau konkrečius nusiskundimus lemia visų pirma genetinis paveldėjimas, antra – jaunystės gyvenimo būdas. Įtakos didesniems sveikatos sutrikimams turi rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, mėgavimasis nesveiku maistu, per daug alinantis darbas ir pan. “Vienam daugiau nukenčia sąnariai, kitam – širdis, dar kitam – itin pablogėja atmintis”, - kalbėjo gydytojas.
Portalo pašnekovas antrino “Stroke” žurnalui, kad šiuolaikiai vaizdiniai tyrimai ne visuomet aptinka persirgtą insultą ar arteriolių sklerozę, ir tuoj paaiškino kodėl: “Mikroinsultą gali rodyti tik galvos svaigimas, nedidelis rankų ar kojų tirpimas, o tokių nedidelių pokyčių smegenyse aparatūra gali ir neaptikti, net pacientui jų patyrus ir kelis. Tačiau, jei jų buvo daugiau, o kiekvieno insulto atveju juk miršta dalis smegenų, žinoma, kad esant didesniems pokyčiams smegenyse tai jau įmanoma nustatyti. Kita vertus, net jei žmogus jaučiasi blogai, kreipiasi į gydytoją, aparatūra gali neaptikti insulto, net įvykusio prieš dvi valandas, nes organiniai pokyčiai prasideda kiek vėliau. Tokiais atvejai jaunas, nepatyręs gydytojas pacientui net gali klaidingai teigti, jog jam nieko nėra, nors šis ir jaučiasi prastai”.
Ar, sugebėdami sumažinti mikroinsultų skaičių, atitolintume ir senatvę? Neurologas net nedvejodamas patvirtina: “Apskritai reikia rūpintis kraujotakos stiprinimu profilaktiškai, tai galima daryti ir sulaukus penkiasdešimties. Iš savo medicininės patirties žinau, kad anksčiau pradėję ir nuolat vartojantys tam tikrus medikamentus, stiprinančius kraujotaką, žmonės išvengia insultų senatvėje ir ilgiau gyvena”.
Šaltinis
Buchman A, et al "Cerebrovascular disease pathology and parkinsonian signs in old age" Stroke2011; DOI: 10.1161/STROKEAHA.111.623462.
Susiję straipsniai
