Dažna problema po atostogų – hemorojus

Ilgos valandos automobilyje ar lėktuve, pasikeitęs mitybos ir miego režimas, ne visada suvartojamas pakankamas skysčių kiekis – atostogų metu įprasta rutina neretai apsiverčia aukštyn kojomis. Sugrįžus namo apie tai gali priminti ne tik tuštinimosi sutrikimai, bet ir gerokai nepatogesnė problema – hemorojus. 

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, kodėl kelionės ir pasikeitę kasdieniai įpročiai gali paskatinti hemorojaus atsiradimą ar paūmėjimą ir pataria, kaip palengvinti nemalonią savijautą.

Pasikeitęs kasdienybės ritmas – iššūkis žarnynui

Hemorojus – dažna problema visuomenėje, paveikianti apie 5 proc. pasaulio gyventojų, įprastai vyresnius nei 50 metų asmenis. Kaip pasakoja J. Aganauskaitė-Žukaitė, hemorojus yra išangės kanalo srityje esančių kraujagyslinių audinių išvešėjimas ir padidėjimas, dažnu atveju išsivystantis dėl didelio spaudimo išangės srityje.

„Vienos dažniausių hemorojaus priežasčių – vidurių užkietėjimas ir stanginimasis tuštinantis, todėl problema gali apie save priminti per atostogas ar iš karto po jų. Ilgos kelionės reiškia daugiau sėdėjimo transporto priemonėse ir mažiau judėjimo, o pasikeitusi mityba, mažesnis skaidulų kiekis, nepakankamas skysčių vartojimas ar tuštinimosi atidėliojimas nepažįstamoje aplinkoje gali sutrikdyti įprastą žarnyno veiklą. Riziką didina ir ilgalaikis viduriavimas, todėl hemorojus gali atsirasti ir po įvairių žarnyno infekcijų, kurios išvykose į tolimus kraštus – gana dažnos“, – paaiškina vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė įspėja, kad hemorojų taip pat gali sukelti reguliarus sunkių daiktų kėlimas, paveldimumas. Į rizikos grupę taip pat patenka nėščiosios, antsvorio turintys bei su dideliais svoriais sportuojantys žmonės, daug sėdintys ar sunkų fizinį darbą dirbantys asmenys. Jei hemorojus jau buvo pasireiškęs anksčiau, pasikeitęs režimas gali paskatinti simptomų sugrįžimą.

Simptomai priklauso nuo hemorojaus tipo

Anot vaistininkės, hemorojus yra skirstomas į dvi formas – vidinį ir išorinį, o jų sukeliami simptomai skiriasi. Vidinis hemorojus susiformuoja tiesiosios žarnos viduje, todėl ligos pradžioje žmogus skausmo ar didelio diskomforto dažniausiai nejaučia. Vienas būdingiausių požymių – neskausmingas kraujavimas tuštinantis, kai ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiaus pastebima ryškiai raudono kraujo. Ligai progresuojant, hemorojaus mazgai gali iškristi pro išangę ir sukelti skausmą, nepatogumą, didesnį kraujavimą.

Išorinis hemorojus susiformuoja po oda aplink išangę, todėl jį dažniau išduoda juntamas ar matomas patinimas, niežėjimas, dirginimas ir skausmas, ypač sėdint ar tuštinantis. Jei tokiame mazge susidaro kraujo krešulys, gali staiga atsirasti stiprus skausmas ir kietas, labai jautrus patinimas – tai vadinama trombuotu išoriniu hemorojumi. „World metrics“ statistika rodo, kad pastaroji būklė pasireiškia 10 proc. hemorojų turinčių žmonių.

Svarbiausia taisyklė – teisingi tuštinimosi įpročiai

Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, pirmasis žingsnis siekiant tiek išvengti, tiek palengvinti hemorojų – pasirūpinti, kad išmatos būtų minkštos ir pasišalintų lengvai, todėl labai svarbu pakankamas vandens suvartojimas ir tinkama mityba. Vaistininkė įvardija, kad kasdienėje mityboje turėtų netrūkti daržovių, vaisių, ankštinių ir viso grūdo produktų.

„Jei skaidulų su maistu gaunama per mažai, galima rinktis skaidulų maisto papildus, pavyzdžiui, su balkšvųjų gysločių luobelėmis, plačiųjų akacijų sėklomis, linų sėmenimis. Mitybą galima papildyti ir gerosiomis žarnyno bakterijomis, kurių turi rauginti produktai, pasukos, kefyras ar jogurtas. Naudingi gali būti ir probiotikų maisto papildai“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad kitas labai svarbus aspektas – tuštintis tada, kada to reikalauja organizmas ir šio proceso neatidėlioti ar atvirkščiai – nesistanginti per prievartą. Reguliarus vaikščiojimas ir kitas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas taip pat padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą.

Kaip pasirūpinti savimi?

Visgi, vaistininkė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kada simptomai kelia diskomfortą, skausmą ir apsunkina kasdienybę, vien įpročių keitimas gali nepadėti, mat prireikia skubesnės pagalbos. J. Aganauskaitė-Žukaitė pataria kreiptis į gydytoją ar vaistininką, kurie padės pasirinkti simptomatiką bei sveikatos būklę atitinkančius vaistinius preparatus.

„Vaistinėse galima rasti tiesiosios žarnos kremų ir žvakučių su tribenozidu bei lidokainu. Tribenozidas veikia vietiškai ir padeda mažinti uždegimą bei su hemorojumi susijusį diskomfortą, o lidokainas yra vietinis anestetikas, todėl greičiau sumažina skausmą ir niežėjimą. Taip pat gali būti naudojamos ir raminamosios priemonės su vėsinamomis, augalinėmis medžiagomis, tokiomis kaip lanolinas ar propolis“, – sako vaistininkė.

J. Aganaukaitė-Žukaitė priduria, kad itin naudingi gali būti ir venų ligoms bei kraujagyslių apsaugai skirti geriamieji preparatai su diosminu ar išgryninta flavanoidų frakcija, kuriuos reikia vartoti kursais. Pavyzdžiui, esant ūmiam hemorojui, šiuos vaistus reikėtų vartoti 7 dienas ir tiek kartų per parą, kiek nurodo gydytojas, vaistininkas arba gamintojai.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Vaistininkė pabrėžia, kad lengvesni hemorojaus simptomai neretai aprimsta pakoregavus tuštinimąsi ir taikant vietines priemones, tačiau tam tikrais atvejais verčiau skubėti pas gydytoją.

„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kraujavimas iš išangės kartojasi ar yra gausus, skausmas tampa stiprus, atsiranda didelis patinimas, pakyla temperatūra ar simptomai nepagerėja taikant savipagalbos priemones. Taip pat nereikėtų savarankiškai nuspręsti, kad bet koks kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra hemorojus – tokią priežastį turi patvirtinti gydytojas“, – primena J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Pasak jos, jei hemorojus linkęs kartotis po kelionių ar kitų kasdienio režimo pokyčių, verta į problemą žiūrėti ne tik kaip į trumpalaikį diskomfortą. Reguliarus tuštinimasis, pakankamas skaidulų ir skysčių kiekis, judėjimas bei įprotis ilgai neužsibūti tualete gali padėti sumažinti pakartotinių paūmėjimų tikimybę.