Šeimos gydytojai širdies ir kraujagyslių ligas laiko vyrų problema

Žurnale „Preventive Cardiology“ publikuotas straipsnis skelbia, kad vyrai, dirbantys bendrosios praktikos gydytojais, širdies ir kraujagyslių ligas laiko daugiau vyrų nei moterų problema, todėl į pastarųjų simptomus žvelgia nepakankamai atidžiai.

Reklama

Prie tokios išvados prieita išanalizavus 52-iejų bendrosios praktikos gydytojų ir jų gydytų daugiau nei 2200 pacientų duomenis.

„Mirties atvejų dėl kardiovaskulinių ligų nuo 1980 metų mažėjo ir 50 proc. tai nulėmė prevencinių priemonių išplėtojimas. Tačiau vyrų sergamumas sumažėjo labiau nei moterų. Mes žinome, kad vyrams suteikiama geresnė priežiūra susirgus ir geresnė antrinė prevencija. Spėjame, kad vyrams suteikiama ir geresnė pirminė profilaktika“, – sakė gydytojas R. Delpech iš Paryžiaus universiteto.

Pradinis pirminės profilaktikos žingsnis yra pacientų rizikos susirgti įvertinimas. Atliktas tyrimas analizavo, kaip šis įvertinimas priklauso nuo bendrosios praktikos gydytojo ir paciento lyties. Į studiją įtraukti 52 bendrosios praktikos gydytojai ir 2262 pacientai, kurie užpildė asmeninės charakteristikos klausimyną. Jame bendrosios praktikos gydytojai turėjo pažymėti savo amžių, lytį, darbo valandas, o pacientams reikėjo atsakyti į klausimus apie jų išsilavinimą ir sveikatos draudimą. Apie paciento amžių, lytį, gretutines ligas (diabetą) ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (medicininę ir šeiminę širdies ir kraujagyslių ligų anamnezę, žalingus įpročius, kraujo spaudimą, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje) sužinota iš medicininės dokumentacijos.

Tyrėjai atsižvelgė į tai, ar turėta pakankamai duomenų apie pacientą pagal prancūzišką skalę, kurioje kardiovaskulinė rizika pagal esamų rizikos faktorių skaičių įvertinama kaip žema, vidutinė ar aukšta, arba SCORE skalę, kurioje pagal esamų rizikos faktorių skaičių nuspėjama kardiovaskulinio įvykio tikimybė per ateinančius 10 metų.

Tyrėjai pastebėjo, kad moterų sveikatos kortelėse ne visada buvo užpildyta informacija apie rūkymą, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Dėl šių duomenų trūkumo sumažėjo galimybės pasinaudoti abiem rizikos vertinimo skalėmis vertinant moterų riziką (36 proc. mažiau naudotasi prancūziška skale ir 37 proc. – SCORE).

Anot tyrėjų, „bendrosios praktikos gydytojai rečiau išsiaiškindavo visą pacienčių anamnezę ir nepaklausdavo apie rūkymą, ištirtą gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip panaikindami galimybę pasinaudoti kardiovaskulinės rizikos vertinimo skalėmis. Gairės rekomenduoja vykdyti kardiovaskulinės patikros programą tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau, rodos, gydytojai daugiau dėmesio atkreipia į tai, ar tam tikri rizikos faktoriai veikia vyrus. Taip galėtų būti dėl susiformavusių tendencijų, jog širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai, kurie, kaip jau istoriškai susiklostė, dažniausiai savo anamnezėje turi tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas“.

Vyrų ir moterų kardiovaskulinės rizikos įvertinimas mažiau skyrėsi, kai juos vertino bendrosios praktikos gydytoja, o ne gydytojas. Pavyzdžiui, pacienčių kardiovaskulinė rizika, kai jos lankėsi pas moterį gydytoją, galėjo būti įvertinta 28 proc. rečiau, o kai jos lankėsi pas vyrą gydytoją – 44 proc. rečiau.

„Manome, kad gydytojos savo klinikinėje praktikoje dažniau laikosi gairių rekomendacijų nei gydytojai vyrai. Taip pat manome, kad daugumą bendrosios praktikos gydytojų mūsų gauti rezultatai nustebins ir privers atidžiau ir svarbiausia vienodai įvertinti abiejų lyčių kardiovaskulinę riziką. Tai būtų žingsnis pirmyn mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – apibendrino gydytojas R. Delpech.