Savarankiškų vaistinių atstovai už vienodas veiklos sąlygas ir etikos principus vaistų rinkoje

Savarankiškų vaistinių atstovai, jų žodžiais tariant, „pirmą kartą per 20 metų pakviesti susitikimui“ į Sveikatos apsaugos ministeriją, kalbėjo apie nelygias konkurencinės kovos sąlygas farmacijos sektoriuje, netolygų vaistų prieinamumą geografiniu bei kainų požiūriu, pabrėžė etinius vaistininkų veiklos principus. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, keliami klausimai bus sprendžiami remiantis socialiai orientuotos rinkos aspektais.

Kaip sakė susitikime Lietuvos farmacijos sąjungos pirmininkas prof. Eduardas Tarasevičius, Lietuvoje savarankiškų vaistinių skaičius nuolat mažėja, nors kitose ES šalyse jos profesionaliai teikia farmacines paslaugas.

„Nedaug liko savarankiškų vaistinių Lietuvoje, nes daugelis žuvo nelygioje kovoje su didžiaisiais vaistinių tinklais“, – sakė E. Tarasevičius. Susitikime su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe vaistininkai pateikė daug „nelygios kovos“ pavyzdžių. Kaip vieną svarbiausių priežasčių, sudariusių prielaidas nelygiai konkurencinei kovai atsirasti, vaistininkai nurodė didžiųjų vaistinių tinklų suaugimą ir sąsajas su didmeninės vaistų prekybos firmomis. Anot Universiteto vaistinės direktorės Rimos Losinskajos, didmenos ir mažmenos sąsajos kitose ES valstybėse netoleruojamos, nes tai sudaro sąlygas manipuliuoti kainomis, parduoti vaistą netgi mažesne kaina nei savikaina, ko negali sau leisti savarankiškos vaistinės. Vaistininkai taip pat kalbėjo apie agresyvią didžiųjų vaistinių tinklų plėtrą, rinkodarą, reklamą, siūlė riboti vaistinių steigimą arba reguliuoti jų tinklą teritoriniu principu, uždrausti vaistų reklamą per televiziją.

Vaistininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad vaistai yra specifinė prekė, tai – ne batai.  Jie gali būti ne tik vaistas, bet nuodas.

„Jei pirkai du nuodus, trečią gausi už dyką“, – tokia ironiška replika nuskambėjo susitikime, perfrazavus dažnai girdimus reklaminius siūlymus.

Vaistininkė Elvyra Girdenienė iš Šiaulių siūlė atidžiau žiūrėti, kaip išleidžiami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai. Anot jos, žmonės dažnai apsidžiaugia žiniomis, kad vienokie ar kitokie vaistai parduodami be jokių priemokų ir perka juos reikia, ar nereikia.

„Priemoka reikalinga, tada žmonės labiau skaičiuotų, o vaistinėms nereikėtų priimti atgal kartais net po 10 kg. persenusių preparatų“, – sakė E. Girdenienė.

Kompensuojamiesiems vaistams iš PSDF biudžeto per metus skiriama apie 800 milijonų litų.

Susitikime didelis dėmesys skirtas vaistininkų ir jų padėjėjų vaidmeniui, teikiant  kokybiškas farmacines paslaugas, peikta vis labiau įsigalinti praktika, kai vaistininkui skiriamos tik pardavėjo funkcijos, o skatinamas jis tik už parduotų vaistų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministras V.P. Andriukaitis padėkojo vaistininkams už pareikštą atvirą etinę poziciją. Pasak ministro, šešėlinio verslo apraiškas galima įveikti tik bendromis pastangomis, viešai apie jas kalbant.

„Gana apgaulės, gana pelnytis iš žmonių ašarų ir neišmanymo“, – sakė V.P Andriukaitis. Sveikatos apsaugos ministras pažadėjo, kad tokie susitikimai su savarankiškų vaistinių atstovais bus rengiami bent du kartus per metus, tariantis dėl reikalingų teisės aktų, grąžinant farmacijos sektorių į socialiai reguliuotą rinką.

Sveikatos apsaugos ministerija