Saugaus alkoholio kiekio per nėštumą nėra: pasekmes vėliau galima skaityti veiduose

Nepavojingo alkoholio kiekio nėštumo laikotarpiu nėra. Tai mokslininkai pirmą kartą nustatė dar 1987 metais. Tačiau nėščiosios alkoholį vartoja: JAV – maždaug 1 iš 10, Europos Sąjungoje – 2–7 proc. Neseniai Vilniaus universiteto mokslininkai išsiaiškino ir tai, kaip ši problema paplitusi Lietuvoje.

Reklama

Alkoholio kūdikiui tenka daugiau nei motinai

Kaip  konferencijoje „Sveikata visose politikose“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, nėščiajai išgėrus alkoholio, per 30 minučių jis patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius ir vaisiaus vandenis.

Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje, pasak jo, gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys svaigalus skaido daug lėčiau.

„Jeigu nėštumo laikotarpiu moteris vartoja alkoholį, pasekmės gali būti labai nekokios. Visų pirma tai – vaisiaus alkoholinis sindromas“, – pabrėžė A. Utkus. Jis lemia raidos defektus vidaus organuose, centrinės nervų sistemos pažeidimus, elgesio problemas.

A. Utkus kalbėjo, kad vaisius alkoholiui jautriausias nuo 3 iki 10 savaitės po apvaisinimo. „Tačiau smegenys jautrios visą nėštumo laikotarpį“, – akcentavo jis.

Išduoti gali veidas

Labai informatyvus bruožas, galintis įrodyti alkoholio poveikį vystymuisi, pasak jo, – pokyčiai žmogaus veide ir plaštakose.

„Ne veltui visuomet studentams sakau, kad įsidėmėtų paciento veidą ir plaštakas, nes tai gali būti tos sritys, kuriose daugiausiai nukrypimų nuo normos ir, remiantis tais pastebėjimais, galime įtarti vieną ar kitą retąją ligą“, – aiškina jis.

VU mokslininkas vardija smulkius veido bruožus, galinčius išduoti vaisiaus alkoholinį sindromą: maža galva, smulkūs akių plyšiai, epikantas, įdubusi nosies nugarėlė, pailgėjęs atstumas tarp nosies ir viršutinės lūpos, taip pat – lūpų storis: viršutinė plona, apatinė – stora. Alkoholinį sindromą išduoti gali ir nagų defektai.

Pirmasis toks tyrimas

Vilniaus universiteto mokslininkai, siekdami išsiaiškinti nėščiųjų alkoholio vartojimo mastus Lietuvoje, pirmą kartą atliko tyrimą, kurio metu tirtas tiesioginis alkoholio žymuo – fosfatidiletanolis naujagimių kraujo mėginiuose. Jo aptinkama net praėjus 4–5 savaitėms po paskutinio gausaus motinos alkoholio vartojimo.

„Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą ir mes turime objektyvius, laboratoriniais tyrimais paremtus rezultatus apie šį alkoholio žymenį“, – sakė mokslininkas.

Jis pabrėžė, kad tyrimo tikslas buvo ne identifikuoti alkoholį vartojančius asmenis – kūdikių kraujo mėginiai buvo anoniminiai, imti skirtingose Lietuvos vietose.

Tyrimo, kuris buvo atliktas 2086 naujagimiams, rezultatai parodė, kad 3 proc. moterų Lietuvoje vartojo alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis, o 0,15 proc. jų – dideliais kiekiais.

Komentuodamas pastarąsias 0,15 proc. nėščiųjų, medikas akcentavo, kad tai greičiausiai – moterys, priklausomos nuo alkoholio. Jų vaikai, kaip prielaidą darė mokslininkas, tikrai turėtų turėti vaisiaus alkoholinį sindromą.

Jis minėjo, kad alkoholį vartojusių moterų vaikai dažniau būna neišnešioti, mažesnės masės