Sanatorija „Pušyno kelias“. Istorija tęsiasi

Kas galėjo pagalvoti, kad prieš porą metų įgriuvęs Vaiko raidos centro stogas taps daugybės įvykių priežastimi. Valdžios pastangos jį kažkur iškelti užkliudė sanatoriją „Pušyno kelias“ ir senas problemas: neaiškus pavaldumas, buvimas uždarąja akcine bendrove, kas neleidžia pretenduoti į europinės paramos lėšas, nerenovuotos patalpos. Sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojai ir valdžiai tapo tikra rakštimi, kai pasirinko nebūti tylūs svetimos valios vykdytojai – jie protestuoja, reikalauja, jie siūlo sprendimus. Į vieną iš darbinių susitikimų jie pasikvietė Seimo pirmininkės pavaduotoją Ireną Degutienę, pristatė jai situaciją ir paprašė jos komentaro. Susitikime dalyvavo ir žurnalistai.

Reklama

Svajonė pakeisti statusą

Kaip pranešė susirinkusiems sanatorijos „Pušyno kelias“ direktorius Vytautas Dumbrovas, kovo mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perrašė akcijas Sveikatos apsaugos ministerijai. „To, ko prašėm nuo 1995 m. – pereiti į Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumą, mes galų gale pasiekėme. Tačiau laimėjom tik pusę kovos. Kitas prašymas buvo – kad liktume gydymo įstaiga. Dabar mes prašysime, kad būtume viešąja įstaiga, kad galėtume renovuoti, tvarkytis ir toliau užsiimti gydymu. Nėra viskas taip paprasta ir taip greitai įvykdoma“, - sakė direktorius.

Sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotojas medicinai Rimantas Keblas atsakė į klausimą, kodėl sanatorija trokšta tapti viešąja įstaiga: „Dėl labai paprastų pragmatinių dalykų – kad galėtume pasinaudoti valstybės investicijos programomis ir Europos Sąjungos lėšomis. Nuo 1995 m. prašėme, kad mums pakeistų statusą. Jis nebuvo keičiamas, priežasčių buvo įvairiausių, atsikalbinėjimų įvairiausių. Galų gale traukinys pernai metais pajudėjo. Apsidžiaugėme, kad mus išgirdo. Paskui paaiškėjo, kad ministerija turi savų pragmatinių tikslų. Ji sutinka mus priimti, bet iš karto pareiškia, kad į „Pušyno kelio“ teritoriją ar į pastatus įkels Vaiko raidos centrą. Keistai skamba“, - kalbėjo R. Keblas.

Bus ant kalno arba ne...

Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė, kad sanatorija turi du nenaudojamus pastatus, ten ir bus įkeltas Vaiko raidos centras. Sanatorija „Pušyno kelias“ veikia nuo 1964 m., tais metais statyti pastatai yra pritaikyti vaikų vasaros stovyklai. Kodėl du pastatai iš 8 nenaudojami? Jie yra nerenovuoti iki šio laiko, nes neturėdama viešosios įstaigos statuso, sanatorija negalėjo pretenduoti į paramą ir užsiimti renovavimu. Kalbama, kad tų dviejų pastatų renovacijai bus skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų. Tokį sumanymą sanatorijos darbuotojai labai kritikuoja.

„Pradžioje buvo pasikėsinta į vaikų renovuotą skyrių, kur stovi ant kalno. Sakyčiau, vienas geriausių stacionarų Lietuvoje. Jie sakė, kad čia bus Vaiko raidos centras. Buvo atvažiavusios kelios ministrės, premjeras ir gausybė žemesnio rango valdininkų. Galų gale jie suprato, kad naikinti įstaigą, kuri vienintelė teikia stacionarinę vaikų reabilitacijos paslaugą, tikrai nelogiška. Gerai, nusprendė jie, vaikų skyriaus nenaikinsime, tačiau Vaiko raidos centrą įkelsime į kitus nenaudojamus pastatus. Tačiau ten negalima teikti paslaugas.

Ar tos patalpos tam tinka, ar tai galima padaryti juridiškai – niekas nenagrinėja. Suprasdami Vaiko raidos centro situaciją, pasiūlėme kompromisinį variantą – atiduosime gabalą teritorijos ir du naudojamus pastatus (ūkio pastatą ir valgyklą), projektuokite šitoj vietoj Vaiko raidos centrą ir statykite ten. Kažkodėl to nenori niekas girdėti. Ruošiasi išmesti 1 200 000 eurų dviejų pastatėlių, kurie sudaro 80 kv. m bendro ploto ir neturi jokių pagalbinių patalpų, salių, reabilitacijos galimybių, remontui. Sakyčiau, lobizmas, bet šitas dalykas yra stumiamas į priekį. Kodėl?“ – klausė sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai R. Keblas.

Dar vienos „šimtmečio“ statybos?

Sanatorijos direktorius V. Dumbrovas sakė neturįs nieko prieš įkeliamą Vaiko raidos centrą, tačiau įkėlimą esą verta daryti protingai ir išgirsti sanatorijos pasiūlymus.

„Mes tas patalpas projektavome planuodami teikti paliatyvinės slaugos paslaugas, sujungti su baseinu, reabilitacijos korpusu. Tie du pastatėliai visgi yra pionierių stovykla. Viziją apie paliatyvinės slaugos centrą ministerijai teikėme kelis kartus. Kai mums pasakė, kad Vaiko raidos centras neturi vietos, tai mes sakom, kad galime nedaryti paliatyvinės slaugos, darykite ten vaikams. Bet mūsų neklauso. Jeigu mes galėtume dalyvauti europiniuose projektuose, tikrai čia galėtume sukurti gerą vilniečiams skirtą reabilitacijos centrą, kuris galėtų teikti stacionarines ir ambulatorines paslaugas“, - kalbėjo sanatorijos direktorius.

Pasak R. Keblo, labiausiai neaišku, kodėl ruošiamasi išleisti tiek pinigų renovacijai pastatų, kurie netenkins Vaiko raidos centro poreikių. „Ką reiškia renovacija – pakeisti langus, grindis ir duris? Tačiau ten nebus liftų, didesnių erdvių, reabilitacijos priemonių. Mes sakome: jei turite pinigų, pradėkite statybas to, ką galite pastatyti nuo pamatų. Architektas, projektavęs mūsų rekonstrukciją, sako, kad tam nėra jokių kliūčių. Ten dabar yra 2100 kv. m , galima išplėsti iki 3500 kv. m. Kadangi jau yra gauti leidimai projektavimui ir statyboms – imkite projektą, jis yra suderintas, darykite jo korekciją ir statykite Vaiko raidos centrą čia, jeigu jau nusprendėte jo nestatyti Santariškėse“, - sakė R. Keblas.

Kas nutiks rugsėjo 1 d.?

„Ministrė, susitikusi su prezidente, pasakė, kad Vaiko raidos centras bus iškeltas iki rugsėjo 1 dienos. Kažkokia mistinė data. Juk tai susiję ir su teisiniais dalykais. Mes šiandien dar esame UAB, o jo turtas nedalomas ir jo negalima paimti. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti – tai jį parduoti. Akcijų turėjimas tėra valdymas, tačiau jo turtu tu nedisponuoji. Kol netapome viešąja įstaiga, ministerija nieko negali padaryti. Norint tapti viešąja įstaiga, reikalingas Vyriausybės nutarimas. Šiandien nėra jokių žinių, kad kas nors ruoštų tam dokumentus. Ta data – rugsėjo 1 d. – atrodo nereali, nes vien iki to laiko kažin ar spėsi sutvarkyti teisinius dalykus, jau nekalbant apie įkėlimą“, - kalbėjo susirinkusiems R. Keblas.

Šioje istorijoje yra daugiau keistų dalykų, pavyzdžiui, kad Vaiko raidos centro patalpos buvo suprojektuotos ir numatytas finansavimas statyboms Santariškių g. 7. Buvo numatyta 4000 kv. m atskiras pastatas ir 30 mln. litų suma. 2014 m. pabaigoje atsiranda prašymas Vyriausybei sumažinti Santariškių miestelio statinių plotą nuo 45 000 iki 15 000 kv. m.

„Niekas man negali paaiškinti, kodėl Vaiko raidos centro sąskaita mažinamas statybų plotas arba ketina sumažinti, nes nežinau, ar jie gavo tokį leidimą. Tokie sunkiai suvokiami ir suprantami dalykai sukelia daug diskusijų“, - kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.

Susikalbėjimo problema

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, išklausiusi sanatorijos „Pušyno kelias“ vadovų pasisakymus, teigė šioje istorijoje įžiūrinti nesusikalbėjimą. „Girdėjau, kad sveikatos apsaugos ministrė už tai, jog taptumėte viešąja įstaiga. Manau, reikia kalbėtis ir, dar geriau, viską tvarkyti per raštus. Turi būti teisinis mechanizmas ir kelias, ir tai turi vykti per Vyriausybės nutarimą, kad jūs tampate viešąja įstaiga, o kai tampate viešąja įstaiga, viskas, kas čia yra – valdymas ir turtas – bus valstybės, t.y. Sveikatos apsaugos ministerijos. Čia ir susiduriate su problemomis. Jeigu turtas valstybinis, jie patys pradeda dėlioti (o jie tai daro jau iš anksto), ką paliks jums, ką atiduos Vaiko raidos centrui. Kaip dabar suprantu, jūsų poreikiai ir Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas skiriasi – todėl reikia atrasti bendrą vardiklį“, - kalbėjo I. Degutienė.

Ji prisipažino, jog sanatorijos „Pušyno kelias“ perdavimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvyko jai būnant ministre.

„Šitas objektas už skolas buvo perduotas (Sodrai buvo dideli įsiskolinimai), kad nebūtų bankroto. Taip jūsų įstaiga atsidūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume“, - prisiminė Seimo pirmininko pavaduotoja.

Įžiūri asmeninius interesus

I. Degutienė sakė neretai matanti, jog kai kurios nesprendžiamos problemos virsta proginiais pasisakymais. „Nereikia būti naiviais, kad nesuprastume, jog Žvėryne patalpos yra aukso vertės. Kaip kažkada uždarė Raudonojo kryžiaus ligoninę, negi mes nesuprantam, kodėl gerai dirbančią, nebankrutuojančią įstaigą vienu ypu uždarė. Buvo padaryta sveikatos apsaugai ir žmonėms baisi žala. Jūs teikiate apskrities gyventojams stacionarias ir ambulatorines paslaugas. Jūsų tikslai kilnūs, o kitų – nelabai. Mano nuomone, Vaiko raidos centrą nori iškelti kuo greičiau ne dėl vaikų, o dėl asmeninių interesų. Aš šitą procesą stebėsiu ir kontroliuosiu. Seimo Sveikatos reikalų komitetas mato ministerijos daromas klaidas ir neveiklumą. Kažkas virveles tampo“, - sakė I. Degutienė.

Ji patikino susirinkusius, kad iškylantiems neaiškumams, nesusipratimams ir problemoms spręsti yra būtinas Seimo, kaip Vyriausybės veiklą kontroliuojančios institucijos, įsikišimas ir tarpininkavimas.