Ruošiantis kelionei: pasiskiepyti anksčiau nei susikrauti lagaminą

Lietuvoje šiemet užfiksuotas išaugęs vakcinų nuo gripo poreikis. Tai rodo, kad gyventojai tampa vis sąmoningesni prevenciškai saugodamiesi nuo gripo, tačiau skiepai prieš atostogas – visai kas kita. Pastebima, kad keliaudami šalies gyventojai vis labiau ima rūpintis savo sveikata, tačiau eilės pasiskiepyti prieš keliones dar nesidriekia.

Reklama

„Šiuo metu Lietuvoje išgyvename skiepų atgimimą, ypač po tymų epidemijos. Pastebėjome, kad vis daugiau žmonių skiepijasi nuo įvairiausių ligų. Gyventojai tampa sąmoningesni – šie metai yra bene pirmieji, kai šalyje pritrūko gripo vakcinos. Kol kas daugiau žmonių skiepijasi nuo gripo nei pagalvoja apie vakcinaciją keliaudami į užsienį“, – pasakoja medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų žiemos atostogas renkasi praleisti egzotinėse šalyse. Tarp kelionių krypčių dažniau šmėžuoja Azijos ir Afrikos žemynai. Pasirinkę atostogas Azijoje lietuviai skrenda į Tailandą, Indiją, Vietnamą ir Indoneziją, o ieškantys naujų krypčių atranda turistams neseniai duris atvėrusias Malaiziją ir Mianmarą. Taip pat vis labiau populiarėja ir kelionės į Afrikos žemyną – didžioji dalis atostogautojų vyksta išbandyti safario turus Tanzanijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Anot šeimos gydytojos, dažniausiai skiepytis yra linkę tie, kurių atostogos trunka ilgiau nei savaitę. Taip pat vakcinomis labiau rūpinasi vykstantys į Aziją nei traukiantys Afrikos pusėn.

„Žmonės galvoja, kad vykdami į egzotiškos šalies kurortą, kur valgys ir gers tik viešbučio teritorijoje, niekuo neužsikrės. Toli gražu taip nėra. Nebūtina ekstremaliai atostogauti, kad galėtum užsikrėsti pavojinga gyvybei infekcija“, – tikina E. Šukė.

Svarbiausi skiepai atostogautojams

Pati populiariausia liga, nuo kurios vertėtų pasiskiepyti prieš visas keliones, yra hepatitas A. Šiuo virusu užsikrečiama per maistą ir vandenį. Nuvykus į egzotines šalis, kur klimatas yra šiltas, daug maisto gaminama paprasčiausiai gatvėje, todėl užsikrėtimo rizika išauga. Gydytoja vakciną nuo hepatito A rekomenduoja visiems, net vykstantiems į Italiją ar Pietų Ispaniją.

Nemažiau svarbi yra vakcina, kuri apsaugo iš karto nuo trijų ligų: difterijos, stabligės ir poliomielito. Skiepas nuo difterijos ir stabligės yra rutininis – tai reiškia, kad jis turėtų būti atnaujinamas net ir niekur nekeliaujant. Rečiau keliaujantiems siūlomas kitas derinys - vakcina nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

„Vykstant į Aziją pakanka pasiskiepyti dviem skiepais: nuo hepatito A ir difterijos, stabligės bei poliomielito ar kokliušo. Keliaujantiems į Indiją dar papildomai rekomenduoju pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Juolab, kad vieno vizito sveikatos priežiūros įstaigoje metu įprastai skiepijama iš karto nuo kelių ligų – skiepų skaičius per vieną vizitą pagal skiepijimo taisykles nėra ribojamas. Tad jeigu mano pacientas skrenda, pavyzdžiui, į Tailandą, jam apsisaugoti nuo minėtų pagrindinių ligų užtenka vos dviejų dūrių“, – sako medikė.

Imuninės apsaugos po skiepijimo trukmė

Jeigu nuo gripo būtina skiepytis kasmet, tai kai kurios kelionių vakcinos „galioja“ net kelerius metus. Pavyzdžiui, vakcina nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio) galioja visą gyvenimą, o pasiskiepijus nuo hepatito A, apie grėsmę užsikrėsti šiuo virusu galima negalvoti trejus metus. Tačiau žmogus, po pusmečio pakartojęs skiepą nuo hepatito A, imunitetą šiai ligai įgauna 15-20 metų. Vakciną nuo difterijos, stabligės ir poliomielito reikalinga atnaujinti kas dešimt metų. Viena iš trumpiausiai „galiojančių“ vakcinų yra nuo vidurių šiltinės – ji veikia trejus metus.

Keliautojams kreiptis dėl vakcinų rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Po geltonojo drugio skiepo pažymėjimas pradeda galioti praėjus 10 dienų.

Be skiepų paso neįleidžiamas į šalį?

Tarptautinis skiepų pasas yra privalomas keliautojams, vykstantiems į šalį, kurioje itin išplitusi kokia nors infekcija. Tarptautinis skiepijimo pažymėjimas veikia kaip įrodymas, kad žmogus yra pasiskiepijęs nuo konkrečios ligos, antraip į tą valstybę gali būti ir neįleistas. Pavyzdžiui, vykstant į Angolos Respubliką, Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, Centrinę Afrikos Respubliką, Ugandos Respubliką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis šis pažymėjimas yra tiesiog privalomas. Taip yra todėl, kad šiose valstybėse siaučia geltonoji karštligė. Nuvykti į vieną iš šių šalių nepasiskiepijus nuo geltonosios karštligės ir neturint tai įrodančio skiepų paso yra neįmanoma.

„Nors skiepų pasas nėra privalomas visose pasaulio šalyse, savo pacientams vis tiek rekomenduoju tokį dokumentą turėti – tai tarptautinis žymėjimas, kurį supras kiekvienoje šalyje. Atsitikus bet kokiai nelaimei svečioje šalyje – pradėjus viduriuoti, vemti, karščiuoti ar patyrus traumą ir parodžius tokį pasą medikas galės kur kas paprasčiau ir greičiau nustatyti diagnozę. Tai ne vien supaprastina diagnostiką, bet ir sumažina medicinines išlaidas nelaimių užsienyje atveju. Be to, šį dokumentą gauti labai lengva – pakanka jį pasiimti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos skiepijimo paslaugos“, – kalba medikė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) susiruošusiems žiemos atostogų pataria vartoti tik saugų vandenį, nepamiršti plauti rankas, saugotis užteršto maisto, maliarijos ir uodų, erkių ar kitų vabzdžių įkandimo bei pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų.