Rūkymas lemia vidutinio amžiaus vyrų kognityvinių funkcijų sutrikimus

Kognityvinės, arba pažinimo,  funkcijos -  gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Kognityvinėms funkcijoms priskiriama dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, taip pat kalba, skaičiavimas, erdvinė dėmesio orientacija ir kita. Šios funkcijos yra būtinos normaliam žmogaus funkcionavimui. Rūkymas – pripažintas daugelio ligų: širdies ir kraujagyslių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, vėžio ir kt. rizikos faktorius. Mažiau žinoma apie jo įtaką pažintinėms funkcijoms ir demencijos vystymuisi.

Rūkantiems vyrams sutrikimai ryškesni

Mokslininkai mano, kad rūkymas yra galimas rizikos susirgti demencija faktorius. Nors dėl trumpesnės gyvenimo trukmės jo įtaka senyvo amžiaus žmonių populiacijoje įvertinama nepakankamai.

Kohortinėje studijoje buvo tiriama rūkymo įtaka vyresnio amžiaus žmonių pažintinės veiklos sutrikimams. Studijoje dalyvavo 7236 individai (5099 vyrai ir 2137 moterys), kurių vidutinis amžius -  56 metai (svyravo tarp 44-69 metų). Studijos dalyvių rūkymo stažas buvo įvairus: vieni jų tyrimo metu rūkė, buvo metę rūkyti ir niekada nerūkę. Neuropsichologiniais testais buvo vertinamos įvairios kognityvinės funkcijos per dešimt metų.

Tyrimo metu nustatyta, kad rūkantiesiems vyrams kognityvinių funkcijų sutrikimai yra ryškesni ir vystosi greičiau nei niekada nerūkiusiesiems. Rūkymas turėjo įtakos visoms kognityvinėms funkcijoms, išskyrus kalbą ir žodyną.

Tarp metusių rūkyti (mažiausiai prieš dešimtmetį) žalingas rūkymo poveikis kognityvinėms funkcijoms nebuvo pastebėtas, testų rezultatai buvo analogiški niekada nerūkiusiųjų rezultatams.

Kitaip nei vyrams, ryškesnis pažintinių funkcijų skirtumas tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų vyresnio amžiaus moterų nebuvo nustatytas.

Studijos duomenys verčia rūkalius susimąstyti: metimas rūkyti gali pagerinti gyvenimo kokybę senatvėje.

Priežastis nėra tiksliai žinoma

Gydytojas psichiatras dr. Aurelijus Veryga „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog žinia, kad rūkymas sutrikdo pažintines funkcijas,  nėra nauja. Esą žinoma, kad net pasyvus vaikų rūkymas šias funkcijas sutrikdo – vaikai, augantys rūkančių tėvų šeimoje, pasižymi blogesnėmis pažintinėmis galimybėmis.

Tačiau kas konkrečiai tas kognityvines funkcijas sutrikdo ir kodėl vyrams tai pasireiškia ryškiau nei moterims,  nėra tiksliai žinoma.

„Tai galima sieti su tuo, kad rūkantiems ženkliai sutrinka kraujotaka, smegenų aprūpinimas krauju ir deguonimi. Moterims iki menopauzės hormoninis fonas duoda tam tikrą apsaugą nuo infarkto, insulto. Rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis joms išauga ir susivienodina su vyrų tik po menopauzės. Tai iš dalies paaiškintų šią sąsają. Tačiau, ko gero,

veikia ir kitokie dalykai, kuriuos šiandien nelabai žinome. Nikotinas veikia smegenų centrus, kur vyksta neurohormonų apykaita, todėl kognityvinių funkcijų sutrikimas gali būti siejamas su  neurohormonų apykaitos sutrikimu. Tačiau šiuo atveju būtų sudėtingiau paaiškinti, kodėl vyrai ir moterys  į tai reaguoja skirtingai“, - svarstė dr. A. Veryga.

Rūkymą skatina agresyvi rinkodara

Lietuvoje  nuo 1994 metų stebimos rūkymo tendencijos rodo, jog tiek vyrų, tiek moterų rūkymas smarkiai augo iki pat 2000 metų ir pasiekė piką.

Nuo 2000-ųjų vyrų rūkymas ėmė mažėti ir iki 2010 metų sumažėjo pusantro karto. Moterų išliko toks pats.

Net ženkliau nei suaugusiųjų 1994-2000 metais augo vaikų rūkymas. Tai, anot A. Verygos, greičiausiai buvo susiję su labai agresyvia rinkodara, verslo kontrolės nebuvimu.  Po tam tikrų apribojimų 2000-aisiais pastebėtas rūkymo sumažėjimas, tačiau jis pasiekė tą piką, kuris buvo 2000-aisiais. Tai siejama su tuo, kad užaugo karta vaikų rūkančių moterų šeimose.

„Pastebėta tendencija, kad šeimose, kuriose rūko ir mama, ir tėtis, daug daugiau rūkančių vaikų nei tose, kur rūko tik tėtis arba nerūko nė vienas. Mamų rūkymo paplitimas aiškiai atsiliepia vaikams“, - paaiškino psichiatras.

Kodėl nemažėja rūkančių moterų?

„Į jų grupę buvo investuota daug pinigų – sukurtos specialios produktų grupės, cigarečių rūšys, orientuota reklama. Anksčiau moterims rūkyti buvo gėda. Gamintojai pasistengė pakeisti supratimą, kad rūkyti – gėda, ir įkalti moterims į galvą, kad rūkymas – laisvės, emancipacijos išraiška. Todėl rūkymas šoktelėjo tarp mieste gyvenančių išsilavinusių moterų, nes emancipacija - jų pripažįstama vertybė, jos ir pajamų turi daugiau. Dabar vyrams rūkyti nebemadinga ir negražu, o jaunos merginos tuo dar didžiuojasi. Atsirandant informacijos apie rūkymo žalą, tikėtina,  kad mažiau rūkys išsilavinusios moterys. Bet tai labai lėti procesai“, - pasakojo A. Veryga.

vlmedicina.lt

  Šaltinis

Séverine Sabia, PhD and all, „Impact of Smoking on Cognitive Decline in Early Old Age: The Whitehall II Cohort Study“, Arch Gen Psychiatry. 2012;69(6)