Rūkymas, esant mažai raumenų masei, didina mirties riziką

Rūkymas žudo. Tai įrodo ir plačiajai visuomenei prieinami moksliniai tyrimai. Tai primena šiurkščios reklamos ant cigarečių pakelio. Apie tai dažnai kalbame, tik ne taip dažnai rimtai susimąstome.

Reklama

Tačiau prieš pribaigdamas galutinai, rūkymas dar gali ir gerokai pakankinti. Na gerai, meluotume, jei sakytume, kad visi ilgamečio rūkymo atvejai baigiasi mirtimi, tačiau rūkymas atneša puokštę įvairių ligų ir patologinių sveikatos būklių. Pradedant kvėpavimo takų ligomis ar nuolatiniu kvėpavimo takų bei gleivinės dirginimu. Lygiai taip pat žalojama ir širdies bei kraujagyslių sistema, sutrinka lytinės funkcijos. Galimi genetiniai defektai ateities kartoms, endokrininės ligos, vitaminų ir mineralų balanso sutrikimas, kenkiama ir psichikai. Šį sąrašą dar turbūt ilgai būtų galima tęsti.

Tačiau medikus domina ne tik neigiami poveikiai sveikatai, bet ir nuo ko priklauso rūkymo sukeltas mirtingumas. Žinoma, kad didesnę riziką tam turi jau sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis asmenys (ypač širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų ligomis), dirbantys kenksmingoje ir nepalankioje aplinkoje, vartojantys psichotropines ir svaigiąsias medžiagas. Kas dar?

Pasirodo, svarbi ir kūno sandara bei raumenų masė, - praneša newswise.com.

Harvardo universiteto mokslininkas Alejandro A. Diaz teigė: “Mano komandai ir kolegoms buvo aišku, kad rūkymas, net jei jis sąlyginai retas ir nekenksmingas, yra susijęs su raumenų masės mažėjimu, skatina jį. Tačiau mus domino, kaip ta raumenų masė atsispindi mirtingumo nuo rūkymo charakteristikoje”.

Tyrime dalyvavo 7000 rūkančiųjų, kurių amžiaus vidurkis buvo apie 60 metų. Šiek tiek daugiau nei pusė jų sirgo ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Tai būklė, kuri pasireiškia pasunkintu ir ne tokiu produktyviu kvėpavimu dėl sutrikusio oro patekimo į plaučius, nuolat jaučiamu nuovargiu.

Tyrimui naudoti kompiuterinės tomografijos metodai. Pats tyrimas truko 5 metus ir per jį mirė 653 pacientai. Nustatyta, kad didesniu mirtingumu pasižymėjo tie pacientai, kurių raumenų masė (ypač krūtinės, pečių, nugaros srityje) buvo menkesnė. Mirtingumas Harvardo pacientų imtyje praktiškai nepriklausė nuo to, ar pacientai sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga.

Kokos mintys kilo mokslininkams po tokio tyrimo ir rezultatų? Alejandro A. Diaz sakė: “Tam, kad pacientas ir jo gydytojas labiau suklustų dėl rūkymo rizikos, gali būti vertingi kompiuterinės tomografijos tyrimo metodai, skenavimas. Šiuo metodu galima lengvai nustatyti, ar krūtinės raumenų masė nėra ženkliai sumažėjusi, ir esant reikalui imtis visų būtiniausių priemonių pacientui išvengti mirties nuo rūkymo sukeltų ligų.”