Rudeninė depresija. Kaip jos išvengti?
Ruduo ir vis trumpėjančios dienos, lietus ir rečiau pasirodantys saulės spinduliai ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką ir vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, o kitus rudenį prislegia rudeninė depresija. Ar įmanoma to išvengti? Rasa Kerpauskienė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, atsako teigiamai ir dosniai dalija patarimus.
Pasak Tauragės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėjos gydytojos R. Kerpauskienės, rudeninei depresijai būdingi simptomai yra šie: prislėgta nuotaika, jėgų ir energijos praradimas, nebedomina veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
„Ypač padidėja mieguistumas. Žmogus daug miega, bet jaučiasi neišsimiegojęs. Atsiranda ir realių valgymo sutrikimų – anoreksija ar bulimija. Viso to priežastis labai paprasta: žmogui trūksta šviesos“, – aiškina gydytoja.
Dėl šviesos stygiaus žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą. Jo gamybai reikalinga saulės šviesa. O melatoninas priešingai – gaminasi tamsiu paros metu. Tai medžiaga, kuri sukelia mieguistumą ir apatiją. Todėl sutrikus šių medžiagų pusiausvyrai paprastai ir susergama depresija. Manoma, kad rudenine depresija dažniau serga moterys. Tarp šia liga sergančių pacientų jos sudaro 60–90 proc.
R. Kerpauskienė vardija priemones, kurios padeda išvengti rudeninės depresijos: „Pagrindinis būdas – šviesos terapija. Reikia pasėdėti šalia specialios lempos vos pusvalandį per dieną. Žmogaus savijauta pagerėja jau po 2–4 seansų. Procedūra atliekama ryte, iki 9 val., nes tada šviesos poveikis efektyviausias“.
Negalintiems rinktis gydymosi ligoninės skyriuje gydytoja rekomenduoja priemonę namuose. Ji labai paprasta. Nors šiais laikais visi linkę taupyti, siekiant išvengti rudeninės depresijos namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa padeda apsiginti nuo šios ligos. Padeda ir šviesios kambarių sienų spalvos. Dar viena „naminė“ priemonė – žvakės. Kai už lango niūru ir šalta, namuose kuo dažniau uždekite žvakes. Tai ir romantiška, ir naudinga. Jei turite specialią žvakidę, galima įlašinti eterinio citrusinių vaisių aliejaus. Nustatyta, kad šiuose vaisiuose yra aromatų, keliančių nuotaiką.
„Ne mažiau svarbu rudenį mankštintis. Kai bloga nuotaika, sportas atrodo paskutinis dalykas, kurį norėtumėte daryti. Tačiau jei prisiversite, maloniai nustebsite. Tyrimai rodo, kad paprasčiausi pratimai ryte gali pakelti nuotaiką net 12 valandų, – pataria R. Kerpauskienė. – Kasdien nors po pusvalandį pasimankštinkite namuose. Įsijunkite mėgstamą muziką ir bent kiek praverkite langą – pakankamas deguonies kiekis intensyviai judant stimuliuoja smegenų procesus. Kiek įmanoma dažniau sportuokite gryname ore“.
Pašnekovė priduria, kad rudenį svarbios ir vandens procedūros. Paplaukioti baseine patariama bent kartą per savaitę.
„Namuose siūlau rytais palįsti po kontrastiniu dušu. Po to naudinga nuprausti kūną citrusinių vaisių aromato prausikliu, ypač jei prieš tai mankštinotės. Amerikiečių medikai siūlo šalta dušo srove išmasažuoti kūną 2 kartus per dieną, rytą ir sugrįžus iš darbo. Tik ne vėliau nei 18–19 val. Po dušo nepamirškite kūno ištrinti šiurkščiu rankšluosčiu. Šis procesas dar labiau suaktyvina kraujotaką, vadinasi, skatina budrumą, suteikia daugiau energijos, žvalumo, – siūlo gydytoja.
Pasak pašnekovės, labai svarbus ir masažas, ypač apykaklės ir galvos, ausų. Ausis gali pasimasažuoti kiekvienas. Be to, toks masažas gali būti atliekamas bet kur, netgi važiuojant automobiliu. Kodėl svarbu masažuoti ausų spenelius? Ne kiekvienas žino, kad ausų speneliuose yra receptorių, kurių masažavimas mažina įtampą ir pakelia nuotaiką.
Tarp vadinamųjų liaudiškų priemonių rudeninei depresijai įveikti yra ir vaistažolių vonios. Pagulėti voniose su vaistažolių nuoviru reikėtų po 4–5 kartus per savaitę. Viena rekomenduojamų vaistažolių stresui sumažinti – valerijono šaknys. Jas reikėtų užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti maždaug valandą ir dar 10–15 minučių pavirinti. Jeigu rinksitės vaistažoles, skirtingai nuo valerijono šaknų, jas reikėtų užpilti ne verdančiu, bet šaltu vandeniu.
Žydrūnė Jankauskienė,
Susiję straipsniai
