Dažnas, staigus ar nekontroliuojamas noras šlapintis – varginanti problema, dėl kurios susiduriama tiek su fiziniais, tiek su psichologiniais iššūkiais. Dažnas vaikščiojimas į tualetą trikdo kasdienę rutiną ir miego režimą, taip pat gali apriboti socialinį gyvenimą bei sumažinti pasitikėjimą savimi. Viena dažniausių tokių simptomų priežasčių – hiperaktyvi šlapimo pūslė.
Hiperaktyvi šlapimo pūslė – kas tai?
„Hiperaktyvi šlapimo pūslė – tai šlapinimosi funkcijos sutrikimas, kai pūslės raumenys nevalingai susitraukinėja net tuomet, kai ji dar nėra pilna. Tokie susitraukimai sukelia staigų norą šlapintis, kurį gali būti sunku kontroliuoti. Hiperaktyvią šlapimo pūslę turintis žmogus šlapinasi daugiau nei 8 kartus per dieną, o naktimis tenka keltis 1 ar daugiau kartų. Kai kuriais atvejais galimas ir šlapimo nelaikymas“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.
Vaistininkė patikina, kad, kad nors tai yra lėtinė būklė, ji gali būti valdoma. Egzistuoja įvairūs sprendimai – nuo gyvenimo būdo korekcijų iki medikamentinio gydymo ar medicinos įrenginių, skirtų savarankiškam naudojimui namuose.
Hiperaktyvios šlapimo pūslės priežastys
Hiperaktyvios šlapimo pūslės priežastys gali būti įvairios, o kai kuriais atvejais jų tiksliai nustatyti nepavyksta. Tačiau vaistininkė išskiria dažniausius rizikos veiksnius:
„Su dažnesniu ir sunkiai kontroliuojamu šlapinimusi dažniau susiduriama vyresniame amžiuje, kai silpnėja šlapimo pūslės raumenų funkcija. Taip pat rizika didesnė moterims dėl hormoninių pokyčių, ypač po menopauzės. Įtakos turi ir padidėjęs kūno svoris, nuolatinis stresas, įtemptas gyvenimo būdas bei lėtinės ligos – pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar neurologiniai sutrikimai“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Gyvenimo būdo pokyčiai būtini
Pasak vaistininkės, kartais hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomus galima sušvelninti pakoregavus kasdienius įpročius:
„Padažnėjusį šlapinimąsi ar jo nesulaikymą dažnai paskatina kofeinas. Jis dirgina šlapimo pūslę ir veikia kaip diuretikas. Jei per dieną išgeriama daugiau nei keturi puodeliai kavos, šlapimo nelaikymo rizika reikšmingai padidėja. Todėl patariama atsisakyti kofeino arba jį riboti iki vieno puodelio kavos per dieną“, – sako vaistininkė G. Kruopytė.
Taip pat, anot vaistininkės, gali padėti dubens dugno raumenų treniravimas: „Sutraukite dubens dugno raumenis, laikykite iki 10 sekundžių, tada atpalaiduokite. Kartokite po 10 kartų, bent 3 kartus per dieną. Tai naudinga ne tik jau turintiems šlapinimosi problemų, bet ir profilaktiškai – stipresni raumenys mažina hiperaktyvios šlapimo pūslės riziką ateityje“, – nurodo G. Kruopytė.
Kitas būdas – šlapimo pūslės treniravimas. Vaistininkė pataria reguliariai lankytis tualete kas valandą, net jei nejaučiamas poreikis. Kitą dieną laiko tarpą reikėtų padidinti iki 1,5 valandos, vėliau – iki 2 ar 3 valandų. Taip galima pripratinti šlapimo pūslę prie ilgesnių tarpų tarp šlapinimosi.
Svarbu kreiptis į gydytoją
Kartais vien gyvenimo būdo pokyčių pakeitimų nepakanka. Tokiais atvejais vaistininkė ragina apsilankyti pas gydytoją ir pasikonsultuoti su juo dėl tolimesnio gydymo.
„Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo. Taip pat pasitarus su gydytoju, galima naudoti ir inovatyvias medicinos pagalbos priemones, skirtas savarankiškam naudojimui namuose. Vienas iš tokių sprendimų – įrenginys, stimuliuojantis užpakalinį blauzdinį nervą. Jis veikia per centrinę nervų sistemą ir padeda sumažinti nevalingus šlapimo pūslės raumenų susitraukimus. Svarbiausia, kad tokį įrenginį naudoti namuose paprasta ir lengva“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Jai antrina ir „Eurovaistinės“ verslo paslaugų departamento direktorė Daiva Jozėnienė, pabrėždama, kad sparčiu gyvenimo tempu gyvenantys žmonės vis dažniau ieško būdų, kaip pasirūpinti savo sveikata jiems patogiu metu – namuose.
„Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata – ši tema jų gyvenime užima vis svarbesnę vietą. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių medicinos prietaisų, skirtų savarankiškam naudojimui, o kai kurie iš jų pasiekia ir vaistinių lentynas. Šiandien vaistinėse jau galima rasti ir medicininių pagalbos priemonių, skirtų hiperaktyvios šlapimo pūslės gydymui. Jei kyla klausimų apie šių prietaisų veikimą ar gyvenimo būdo pokyčius simptomams palengvinti, mūsų vaistininkai visuomet pasiruošę padėti“, – sako D. Jozėnienė.
Užkirskite kelią
Vaistininkė G. Kruopytė sako, kad tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali padėti sumažinti hiperaktyvios šlapimo pūslės išsivystymo tikimybę. Pirmiausia ji pataria atkreipti dėmesį į esminius dalykus – mitybą, skysčių vartojimą ir miego kokybę.
„Svarbu sveikai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių. Venkite šlapimo pūslės dirgiklių, tokių kaip kava, alkoholis ar gazuoti gėrimai. Nors svarbu vartoti daug vandens, venkite to daryti likus bent 2–3 valandoms iki miego. Taip išvengsite kėlimosi naktį į tualetą ir užtikrinsite kokybišką miegą“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Taip pat ji pataria nelaukti, kol atsiras pirmieji simptomai, ir jau iš anksto pradėti stiprinti dubens dugno raumenis. Anot jos, reguliarūs Kėgelio pratimai padeda stiprinti raumenis, atsakingus už šlapimo sulaikymą. Tai padės džiaugtis aktyviu gyvenimu ir gera savijauta.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.