Psichologė atsako, ar galime nesipykti per atostogas

Palmės linguoja, žydra jūra ramiai skalauja krantą, saulė šildo pečius. Vyras skaito knygą, moteris stebi horizontą, paauglys įsitraukęs į telefono ekraną. Iš pirmo žvilgsnio – ramybės oazė. Tačiau tyla kartais slepia ne tik poilsį, bet ir neišsakytus lūkesčius, neįvardytus jausmus ar net lengvą nusivylimą. Kodėl taip nutinka ir kaip pasirūpinti, kad bendras poilsis nevirstų nuovargio ar konfliktų maratonu? Apie tai pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Akvilė Geležinytė. 

Dėl ko konfliktuojame

„Atostogos su šeima – tai ne tik vertingas laikas kartu, bet ir iššūkis“, – sako medicinos psichologė Akvilė Geležinytė.

Pasak jos, per atostogas neretai tenka išeiti iš įprastos rutinos, kurioje visi turi savo individualių veiklų ir asmeninės erdvės, ir ieškoti būdų suderinti išsiskiriančius šeimos narių poreikius bei lūkesčius.

Nors kiekvienos šeimos patirtis individuali, tačiau psichologė įžvelgia ir universalių, dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių kyla konfliktų per atostogas.

Viena iš jų – išsiskiriantys lūkesčiai, kaip bus praleidžiamos atostogos, kai, pavyzdžiui, keli šeimos nariai tikisi ilsėtis prie jūros su knyga, o kiti aplankyti žymiausias miesto vietas. Be to, gali kilti nusivylimas, kad jūsų atostogos neatitinka „tobulų“ atostogų vaizdinio.

Taip pat A. Geležinytė įvardija sumažėjusį laiką individualiems poreikiams, kasdienės rutinos pasikeitimą, kuris gali sukelti dirglumą, nuotaikos svyravimus ar emocijų kontrolės iššūkius. Neretai suprastėja ir mityba, nes praleidžiami pagrindiniai valgiai.

Be abejo, prisideda ir iki atostogų pradžios susikaupęs nuovargis, neišspręsti ankstesni tarpusavio santykių konfliktai.

Kaip suderinti skirtingus lūkesčius

Lūkestis – tai išankstinis įsivaizdavimas, kaip turėtų vykti tam tikra situacija. Kai asmens lūkesčiai atitinka realybę, patiriamas pasitenkinimas, priešingu atveju gali būti patiriamas nusivylimas ir susierzinimas“, – aiškina A. Geležinytė.

Ji pataria apie šeimos narių lūkesčius pasikalbėti planuojant atostogas. Tokiam pokalbiui galėtų padėti aktyvaus klausymosi metodai, kai užduodame atvirus klausimus (pavyzdžiui, „Ką norėtum nuveikti per vasaros atostogas?“), pasitiksliname (pavyzdžiui, „Ką turi omenyje sakydamas, kad nori nieko neveikti?“).

Psichologė pabrėžia, kad tokio pokalbio metu visą dėmesį skiriame pašnekovui palaikydami akių kontaktą, neužsiimdami pašaline veikla ir nepertraukdami. „Taip pat pravartu padrąsinti vaikus pasidalinti savo nuomone bei įvardinti tiek savo, tiek vaikų pastebimas emocijas“, – sako ji.

Specialistė pastebi, kad tuo atveju, kai į atostogų planavimą įtraukiami visi šeimos nariai, gali didėti bendrumo jausmo patyrimas, mažėti pasipriešinimas bei rečiau pasitaikyti nesusipratimų dėl „savaime“ suprantamų situacijų.

Kaip suderinti tėvų ir vaikų poilsį

Tėvams atostogos nėra paprastas uždavinys – juk čia susipina ir jų asmeninis poilsis, ir svarbiausias darbas – rūpintis kartu atostogaujančio vaiko poreikiais.

„Taip, gali būti nemalonu girdėti atžalų nusiskundimus. Gali prireikti papildomų resursų juos atlaikyti, ypač atostogų pradžioje, kuomet dar nėra atkurti tėvų energijos ištekliai“, – sako A. Geležinytė.

Vis dėlto ji akcentuoja, kad reikėtų pasistengti nenuneigti vaiko ar paauglio patiriamų emocijų, o, priešingai, skatinti juos atvirai reikšti savo jausmus. „Pasistenkite padėti suprasti, kad jaustis liūdniems ar piktiems yra natūralu ir normalu vienoje ar kitoje situacijoje“, – pataria psichologė.

Pasak jos, nereikia bijoti, kad vaikams nuobodu, nes jiems naudinga patirti nuobodulio jausmą. „Užuot iš karto užpildę vaikų laiką veikla ar jos siūlymais, būdami šalia suteikite jiems galimybę savarankiškai atrasti būdus įveikti nuobodulį. Taip galite prisidėti prie vaikų savarankiškumo ir kūrybiškumo ugdymo“, – sako A. Geležinytė.

Psichologė primena CNN naujienų tinkle publikuoto tyrimo (2025) rezultatus, kurie atskleidė, jog išmaniųjų telefonų naudojimas iki 13 metų amžiaus gali pakenkti vaikų psichikos sveikatai ir būti susijęs su savižudiškomis mintimis, prastesne emocijų kontrole bei žemesne saviverte.

„Dėl šios priežasties ypač norisi atkreipti dėmesį į išmaniųjų įrenginių naudojimą, kuris gali tapti intensyvesnis atostogų metu. Tėvams vertėtų nustatyti ekrano laiko ribas ir skatinti vaikus užsiimti alternatyviomis veiklomis. Taip pat tėvai, kontroliuodami savo įsitraukimą į išmaniuosius įrenginius, gali tapti puikiu ir svarbiu pavyzdžiu“, – teigia specialistė.

Kaip išvengti konfliktų su paaugliais

Reikia prisiminti, kad paaugliai išgyvena raidos tarpsnį, kai vyksta spartūs hormonų ir fiziniai pokyčiai, formuojasi noras tapti nepriklausomais nuo tėvų ir bandomos ribos, dėl to atostogų metu gali kilti papildomų įtampų. A. Geležinytė sutinka, kad planuoti kelionę, kuri atitiktų skirtingų kartų pageidavimus ir polinkius, nelengva užduotis.

Vis dėlto specialistė siūlo keletą strategijų, kurios atsižvelgia į vaikų ir paauglių raidos ypatumus.

• Įtraukite vaikus į atostogų planavimo procesą. Vaikai gali pagalvoti apie vietas, kurias norėtų aplankyti, ir veiklas, kuriomis norėtų užsiimti. Taip pat vaikai gali prisidėti prie vietų, kuriose bus pietaujama, paieškos.
• Numatykite laiko asmeniniam poilsiui, kuomet tiek jūs, tiek vaikas galėtų užsiimti savo norima veikla.
• Rinkdamiesi apgyvendinimą teikite pirmenybę erdvesniems, daugiau privatumo užtikrinantiems būstams.
• Nepraleiskite pagrindinių valgių ir turėkite užkandžių. Nespauskite vaikų valgyti vietinių maisto produktų ir patiekalų.
• Paaugliai fiziologiškai turi didesnį miego poreikį. Jei žinote, kad jūsų vaikas įprastai linkęs keltis vėliau, nesitikėkite, kad atostogų metu tai pasikeis. Esant galimybei, planuokite veiklas popietėmis ar vakarais.

Kodėl pavargstama per atostogas

Atostogos skirtos poilsiui, o neretai per jas žmogus pasijaučia labiau pavargęs nei darbe. A. Geležinytė paaiškina tokio nuovargio priežastis: „Stresas, patirtas iki atostogų, gali palaipsniui silpninti kūną, tačiau to galima nejusti dėl organizmo mobilizavimosi kovoti su patiriamais iššūkiais. Per atostogas atslūgus įtampai kūnas atsipalaiduoja ir tik tuomet pajaučiamas viso laikotarpio krūvis – nuovargis.“

Kaip dar vieną priežastį psichologė įvardija ribotą laiką, juk atostogos turi numatytą pradžios ir pabaigos datą. Ribotas laikas gali kelti spaudimą leisti dienas emociškai ir fiziškai intensyviau, skiriant nepakankamai laiko poilsiui. Pagaliau ir pats atostogų planavimas būti laikomas dar vienu darbu, reikalaujančiu asmeninių išteklių.

Taip pat, A. Geležinytės nuomone, bendrų atostogų metu vertėtų sudaryti sąlygas šeimos nariams, norintiems asmeninio laiko, patenkinti individualius poreikius. Vaikams ir paaugliams tai gali būti laikas, kuomet netrukdomi gali pabendrauti su išsiilgtais draugais, o tėvams metas prisėsti prie seniai laukiančios knygos puslapių.