Rotavirusai plinta žaibiškai

Vaikams, susirgusiems pirmą kartą, ši infekcija gali būti itin pavojinga – organizmui netekus daug skysčių, mažylius gali ištikti šokas.

Šaltuoju metų laiku Lietuvoje pradeda siausti virusinės žarnyno infekcijos, iš kurių dažniausia – rotavirusinis gastroenteritas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, karščiavimu ir viduriavimu. Kartais vaikams išryškėja ir peršalimo požymiai, kurie klaidingai gali būti sutapatinti su prasidedančio gripo simptomais.

Užsikrečiama per užterštas rankas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet rotavirusiniu gastroenteritu suserga nuo 2 iki 4 tūkst. šalies gyventojų. Daugiausia susirgimų Lietuvoje fiksuojama gruodžio–balandžio mėnesiais.

„Dažniausiai ligos atvejai būna pavieniai, tačiau infekcijai plintant padaugėja protrūkių šeimose ir vaikų kolektyvuose – mokyklinio ugdymo įstaigose, ligoninių vaikų skyriuose“, – infekcijos židinius įvardijo ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Kaip ir kiti virusai, rotavirusai „mėgsta“ šaltį, ilgai nežūsta patekę į aplinką, todėl lengvai plinta visuomenėje. Rotavirusinę infekciją gali sukelti vos kelios virusų dalelės, esančios vandenyje, maiste, ant neplautų ar nepakankamai kruopščiai nuplautų rankų, daiktų, kuriuos liečiame.

„Dideli virusų kiekiai išskiriami ir su sergančiojo išmatomis, kurių mikrodalelės gali patekti į oro dulkes ir kartu su jomis nukeliauti į žmogaus nosiaryklę. Infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jeigu jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis bei papildomai neapdorotas šiluma“, – rotavirusų plitimo kelius aiškino specialistė.

Dažniausiai ligos sukėlėjus platina užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Pastarieji, nežinodami apie ligą ir nesilaikydami tinkamos rankų higienos, gali virusus perduoti sveikiesiems.

„Vaikai dažniausiai užsikrečia vieni nuo kitų, o suaugusieji – nuo sergančių vaikų. Augintinius namuose laikančios šeimos gali nesibaiminti – tarp gyvūnų plintančios virusų padermės žmogui yra nepavojingos“, – nuramino ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.

Pasak G.Zagrebnevienės, užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau esama įrodymų, kad toks virusų perdavimo kelias taip pat galimas.

Gali priminti gripo simptomus

Užsikrėsti ir susirgti rotavirusiniu gastroenteritu rizikuoja įvairaus amžiaus žmonės, tačiau sunkiausios ligos formos pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams, pirmą kartą užsikrėtusiems virusu. Vyresni vaikai ir suaugusieji gali sirgti pakartotinai, tačiau lengvesnėmis ligos formomis arba be jokių jai būdingų požymių. Keletą kartų persirgus rotavirusine infekcija, įgyjamas stiprus imunitetas.

„Rotavirusai sukelia skrandžio bei žarnų uždegimą – gastroenteritą. Lietuvoje juo dažniausiai serga vaikai iki 3 metų amžiaus. Jiems ši liga yra pavojingiausia – paprastai mažyliai nenori gerti skysčių arba vemia nuo jų, todėl organizmas netenka daug skysčių bei mineralinių medžiagų“, – perspėjo ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja G. Zagrebnevienė.

Laiku neatkūrus skysčių ir mineralinių medžiagų balanso, vaikui gresia šokas, o kūdikiui – net mirtis. Todėl pasireiškus pagrindiniams ligos požymiams – karščiavimui, intensyviam vėmimui ir viduriavimui, pilvo skausmams – tėvai turėtų ne nustatinėti ligą patys, bet kreiptis pagalbos į medikus. Juo labiau kad panašius negalavimus gali sukelti ir kiti virusai – norovirusai, adenovirusai, calicivirusai.

„Kartais vaikams išryškėja ir peršalimo požymiai – vargina kosulys, sloga, parausta gerklė, todėl rotavirusinė infekcija gali būti sutapatinta ir su prasidedančio gripo simptomais“, – dėmesį atkreipė specialistė.

Uteniškė Diana Virbūnienė pasakojo, kad jos aštuonmetė dukra Gabrielė rotavirusu susirgo sulaukusi antro gimtadienio. Mergaitei prieš miegą staiga pradėjo mausti galvą, pakilo temperatūra, pilve ji jautė keistą sunkumą ir skausmą.

„Daviau jai išgerti aktyvintosios anglies ir nuraminusi paguldžiau į lovą. Tikrai nemaniau, kad dukra užsikrėtė kokiu nors virusu, tačiau naktį nubudau išgirdusi jos verksmą – Gabrielę labai pykino, jai skaudėjo pilvą. Skatinau ją gerti kuo daugiau skysčių, bet ji viską išvemdavo. Paryčiais ją jau tik tąsė – vemti ji jau nebeturėjo kuo. Kai pradėjo pykinti ir mane, supratau, kad abi kažkuo užsikrėtėme“, – prisiminė pašnekovė.

Ryte Gabrielė pradėjo viduriuoti – į tualetą dukrą D.Virbūnienė lydėjo mažiausiai kas valandą. Mažylė jautėsi pavargusi, mieguista, jos oda papilkėjo, o lūpos pradėjo skeldėti.

Kai mergaitės temperatūra peržengė 38 laipsnių ribą, uteniškė išvietė greitąją pagalbą.

„Atvykę medikai nustatė rotavirusą. Jie patarė gerti kuo daugiau skysčių – saldžių arbatų, sulčių, negazuoto mineralinio ar virinto vandens, ir valgyti tik lengvai virškinamą maistą. Gydyti negalima antibiotikais ar žarnyno veiklą slopinamaisiais vaistais“, – patartimi dalijosi moteris.

Vaikai nuo rotavirusų skiepijami

Siekiant sumažinti rotavirusų plitimą ir sergamumą taikoma vakcinacija. Skiepai skirti tik kūdikiams iki pusės metų – jie neapsaugo nuo užsikrėtimo virusais, tačiau padeda išvengti sunkių ligos formų.

„Lietuvoje yra registruotos dvi geriamos vakcinos. Skiepyti pradedama, kai kūdikiai sulaukia 6 savaičių. Mažyliui sukakus 24–26 savaites vakcinacija užbaigiama“, – paaiškino ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja G.Zagrebnevienė.

Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūva veikiami baliklių, spirito ar chloro turinčių dezinfekuojamųjų priemonių. Todėl nuolat valant ir dezinfekuojant dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, elektros jungiklius, vandens čiaupų rankenėles, klozeto kraštus ir dangtį, sumažėja ligos protrūkio šeimoje ar vaikų kolektyve galimybė.

„Išvengti užsikrėtimo rotavirusais yra nelengva, tačiau svarbu virusų neparsinešti namo ant rankų, o parsinešus – neišplatinti namų aplinkoje. Todėl būtina laiku ir gerai plauti rankas“, – svarbiausią apsisaugojimo nuo užsikrėtimo rotavirusais priemonę pabrėžė specialistė.

Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. įvairias ligas sukeliančių bakterijų ir virusų. Rankas reikia plauti kuo dažniau: ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus iš parduotuvės, po kelionės visuomeniniu transportu bei kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą.

Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, jiems kolektyvuose turėtų padėti personalas, o namuose – tėvai.

Kaip išvengti rotavirusų rizikos?

• Ligoniui namuose paskirkite atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, nuolat vėdinkite.

• Atskirai laikykite ir skalbkite nešvarius ligonio baltinius, rankšluosčius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginkite karšta laidyne.

• Sergantysis turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu ir kitais daiktais, jeigu yra galimybė – vienkartiniais. Juos saugiai šalinkite.

• Susirgusio vaiko neleiskite į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaikas namuose turėtų pasilikti net praėjus kelioms dienoms po ligos.

• Vaiko žaislus plaukite muilo ar sodos tirpalu, skalaukite tekančiu vandeniu ir išdžiovinkite.

• Kūdikį maitinkite krūtimi – su motinos pienu gaunami antikūniai patikimai apsaugo mažylius nuo užsikrėtimo rotavirusais.

Almutė Blaževičiūtė

 valstietis.lt