Sekmadienis, 2024.05.19
Reklama

Rinkimai 2012: (6)

Ligita Sinušienė | 2012-09-13 09:33:12

„Tvarkiečiai“ pacientams ir eiliniams medikams žada įvesti tvarką lietuviškoje sveikatos apsaugos sistemoje, atimdami milijonus iš vyriausiųjų gydytojų, tai yra – iš Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančių gydymo įstaigų, pacientams suteikti pasirinkimo laisvę nukreipti PSDF lėšas savo nuožiūra, slaugytojus anksčiau išleisti į pensiją bei apmokėti jaunųjų gydytojų įsikūrimo išlaidas rajonuose. Kai kurie medikai tvirtina, kad tokia programa linkusi į populizmą. 

 

Žmogus magnetinio rezonanso aparate
Dėl sveikesnės visuomenės "tvarkiečiai" pasiryžę sustabdyti brangius ligoninių pirkinius - modernias diagnostines aparatūras. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Žada kardinalius pokyčius

Apie algų didinimą kalba ne vienintelė partija „Tvarka ir teisingumas“, tad ties šiuo gražiu politikų siekiu ir nebesustosime. Tačiau klaipėdietis „tvarkietis“  prof. Artūras Razbadauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ pristatė ir originalesnių partijos idėjų. Pabrėžęs, kad žūtbūt reikia iš gydymo įstaigų išguiti neteisėtus primokėjimus už suteiktas paslaugas, politikas prabilo apie papildomą sveikatos draudimą, kurio Europos Sąjungoje neturi, anot pašnekovo, vienintelė Lietuva. Tiesa, „Tvarka ir teisingumas“ nekalba apie įstaigų tokios naujovės šuolį, bet siūlo, kad 3 proc. lėšų iš šiuo metu mokamų 6 proc. darbo užmokesčio Lietuvos piliečiai galėtų kaupti savo asmeninėse virtualiose sąskaitose ir šiuos pinigus gydymo reikmėms galėtų panaudoti patys pagal savo poreikius.

„Kitas etapas – savanoriškas ir papildomas sveikatos draudimas, kuris galėtų kažkiek daryti įtakos monopolinei Valstybinei ligonių kasai“, - sakė A. Razbadauskas.

„Tvarkietis“ portalui perdavė ir partijos požiūrį į Lietuvos gydymo įstaigų populiarius pirkinius – diagnostinę aparatūrą. „Nereikia Klaipėdai dvidešimt penkių magnetinių rezonansų! Ir vis tiek eilės didžiausios, laukiant tyrimų, – emocingai kalbėjo politikas. – Vienos tokios aparatūros, kurios vertė – 8 milijonai litų, lėšos padengtų vos ne visos Lietuvos visuomenės sveikatos biurų (VSB) finansavimą. Būtent ir reikia stiprinti visuomenės ugdymą, švietimą, kad žmonės nesirgtų. O lėšų tam atsirastų, perskirstant finansavimą – atimant lėšas iš antrinio, tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų ir skiriant jas VSB“.

Partijos manymu, didžiausia sveikatos apsaugos problema – skirtingi gydymo įstaigų steigėjai. A. Razbadausko tvirtinimu, bent jau viename mieste ar rajone steigėjas turėtų būti vienas ir tas pats. „Geriau – savivaldybė nei ministerija“, - pastebėjo politikas.

Gydytojų emigracijos bei jaunų specialistų trūkumo rajonuose mastus, partijos atstovo manymu, galima mažinti ne tik keliant medikų algas, bet ir valstybei įsipareigojant prisiimti dalį jų įsikūrimo išlaidų. Ir rezidentūra, anot „Tvarkos ir teisingumo“, turėtų būti vykdama „ne dviejose didžiosiose gydymo įstaigose“,  o ir kitose  – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. „Tokiu atveju prie dviejų pacientų nestovėtų po 5 gydytojus“, - sakė A. Razbadauskas.

Kadangi „Tvarkos ir teisingumo“ programos dalį, susijusią su sveikatos apsauga, A. Razbadauskas rengė su bendrapartiete slaugos mokslų daktare Natalja Istomina, natūralu, kad nepamiršta ir ši profesija. „Tvarkiečiai“ žada slaugytojus priskirti prie specialiųjų profesijų kaip policininkus ir anksčiau juos išleisti į pensiją.

„Ir taip chaoso per daug“

Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovams vieni kad ir gražūs, „tvarkiečių“ skelbiami pažadai skamba utopiškai, kitiems siekiams jie  apskritai nepritaria.

 

Algirdas Utkus. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

„Tikrai ne, - kirste nukirto atsakymą į klausimą, ar pritartų minimos partijos planams rezidentūrą atlikti ne tik šalies sostinėje ir Kaune ,Vilniaus universiteto Podiplominių studijų dekanas profesorius Algirdas Utkus. – Ir taip gyvenime pakanka chaoso, o pagal galiojančią tvarką teisė organizuoti rezidentūros studijas priklauso Vilniaus universitetui ir Kauno Lietuvos sveikatos mokslų  universitetui“.

Komentuodamas pažadus pritraukti jaunus gydytojus į rajonines ligonines, padengiant jiems bent dalį įsikūrimo išlaidų, A. Utkus sakė esąs įsitikinęs, kad kiekvienos ligoninės administracija „ir be partijų programinių pažadų“ turėtų rūpintis pritraukti specialistus. „Ir dabar yra puikių pavyzdžių kai kuriose ligoninėse, kurios gydytojams skiria vadinamus tarnybinius būstus. Žinoma, būtų gerai, kaip yra siūloma, bet dažniausiai tai būna tik deklaratyvūs pasakymai. Norėtųsi, kad būtų aiškiai parodoma, kiek tai kainuotų, iš kokių lėšų tai būtų įgyvendinama“.

Profesorius nesutiko ir su A. Razbadausko teiginiu apie diagnostinės aparatūros perteklių. „Nemaža dalis įsigyta ir iš struktūrinių fondų – europinių – lėšų, - pažymėjo A. Utkus. – Be to, įranga turi tokią savybę – senti. Tad lėšų visai neskirti naujai aparatūrai įsigyti būtų neprotinga. Su tuo, kad visuomenę reikia šviesti, sutinku, bet tik neatimant lėšų iš sveikatos apsaugos. Pavyzdžiui, iš alkoholio pardavimų gaunamas nemažas pelnas, tad jį ir būtų galima skirti sveikatinimui, visuomenės švietimui, nes alkoholis, tabakas – tos medžiagos, kurios žaloja sveikatą“.

Dekanas nepritarė ir „tvarkiečių“ išskirtai gydymo įstaigų pavaldumo problemai. Jo nuomone, pavaldumas turi reikšmės įstaigų funkcionavimui,  lėšų „vaikščiojimą“ tiesiog reikia kontroliuoti.

PSDF lėšų perskirstymui, leidžiant pacientui pačiam pasirinkti, A. Utkus gal ir pritartų, bet leido suprasti tokias kalbas vertinąs kaip priešrinkiminę agitaciją. Jo manymu, gal nebloga idėja ir dėl slaugytojų ankstesnio išleidimo į pensiją, bet kelia klausimą, ar valstybė būtų pajėgi tai įgyvendinti. Apskritai profesorius prasitarė „Tvarkos ir teisingumo“ rinkiminėje programoje įžvelgiąs daugiau populizmo nei racionalių siekių.

Rinkiminiai pažadai problemų neišspręs

Vilniaus klinikinės ligoninės direktorius Henrikas Ulevičius irgi didžiąją dalį „tvarkiečių“ pažadų vertino kritiškai. Tiesa, ne visais atvejais jo nuomonė sutapo su konkurencinės įstaigos – Santariškių klinikų – atstovo požiūriu. Pavyzdžiui, jo manymu, diagnostinės aparatūros per daug sukaupusios tik kai kurios ligoninės, „Santariškių ar Kauno klinikų“, bet „šiaip apskritai elementarios aparatūros trūksta“. Todėl H. Ulevičius jokiu būdu nesutinka su minimos partijos siekiu aparatūrai įsigyti numatytas lėšas perskirstyti visuomenės sveikatos biurams. „Jei turima omeny, kad VSB ugdys visuomenės sveiką gyvenimo būdą ir žmonės mažiau sirgs, tai atrodo puiku. Tačiau susirgusius vis tiek reikia gydyti ir atlikti ligų diagnozę. Ir ar tikrai paskyrus pinigus mokymams pagerės žmonių suvokimas?“

Tačiau, kitaip nei A. Utkus, direktorius pritarė „tvarkiečių“ pasiūlymui gydymo įstaigas perduoti savivaldybėms. „Mes (Vilniaus klinikinė ligoninė pavaldi Vilniaus savivaldybei.- Autorės pastaba), aišku, nukenčiame, juk labai daug projektų vykdoma per ministerijas.  Kam savininkas mieliau skirs pinigus? Savo įstaigai ar kažkokios savivaldybės? Esant tokiai situacijai ir mes mielai būtume pavaldūs ministerijai, kad tik gautume daugiau pinigų“, - šyptelėjo pašnekovas.

Vis dėlto ligoninės vadovas pabrėžė, kad nors  mintis gera, bet nežinia, kaip įgyvendinama. Ar įmanoma šito pasiekti per vieną kadenciją? „Galima, bet tai pareikalautų labai daug energijos, sukeltų priešiškumą tarp įstaigų, kaip dabar yra Klaipėdoje“, - savo požiūrį išsakė H. Ulevičius. Jo nuomone, priešiškumas kiltų ir medikų bendruomenėje, jei slaugytojos būtų išskirtos iš kitų, joms paankstinant pensinį amžių. „Tai normalus darbuotojas kaip ir visi kiti sveikatos priežiūros sistemoje. Policininkas susiduria su nusikaltėliais, patiria daug streso, o slaugytojų darbas yra kitoks“, - mintimis dalijosi pašnekovas.

H. Ulevičiui labai abejotinas atrodo ir minimos partijos siekis suteikti pacientams daugiau laisvės, skirstant dalį PSDF lėšų: „Jokiu būdu žmogui negali duoti. Bus iškreiptas tam tikrų įstaigų veidas – vienos gaus neadekvačiai daug pinigų, kitos – nepakankamai“.

Komentuodamas „tvarkiečių“ idėjas skatinti jaunus specialistus įsidarbinti rajoninėse ligoninėse bei keisti rezidentūros tvarką portalo pašnekovas pažymėjo: „Rinkiminiai pažadai socialinių problemų neišspręs. Jei priimi rezidentą, reikia jį ir apgyvendinti, pinigų ligoninės turi vos vos net „remontukams“ atlikti. Aš šią problemą kitaip spręsčiau. Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie chirurgiją, idealiausia būtų, kad kiekvienas chirurgas apsiimtų apmokyti rezidentą konkrečios operacijos, kad būtų asmeninė atsakomybė. Ir nerealus tas gydytojų apgyvendinimas, užkraunant naštą savivaldybėms“.

Nepagrįsti siekiai?

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis, išgirdęs klausimą apie specialistų skatinimą įsidarbinti rajonuose, šyptelėjo, kad tokią praktiką rajonų ligoninės jau taiko, bet gydytojų nėra. „Reformos reikalingos, bet negarantuoja stabilumo. Jei gydytojas žinotų, kad ta ligoninė, tarkim, dar bent 10 metų turės chirurgijos skyrių, gal ir eitų dirbti. Reforma turi būti labai pamatuota, o ne kaitaliojama kasmet“, - kalbėjo KUL vadovas.

V. Janušonis pritarė kolegai vilniečiui komentuodamas „tvarkiečių“ idėją dėl slaugytojų darbingo amžiaus trumpinimo: „Mano nuomone, nei slaugytojai, nei policininkai neturėtų eiti į pensiją anksčiau. Gydytojų darbas dar sunkesnis ir sudėtingesnis nei slaugytojų. Ir apskritai man nesuprantama, kad 45 metų vyras policininkas pačiame jėgų žydėjime išleidžiamas į pensiją“.

Tačiau pašnekovas logikos sakė įžvelgiąs siekyje keisti PSDF lėšų skirstymą, bet ne visai tokiu būdu, kaip siūloma partijos programoje: „Pinigai turėtų „eiti“ kartu su pacientu, bet turėtų nukeliauti ten, kur jis gydosi. O dabar, pavyzdžiui, mūsų ligoninė per metus suteikia paslaugų už kelis milijonus litų, kurių neapmoka ligonių kasos“.

O A. Razbadausko kritikai dėl magnetinio rezonanso aparatūros pertekliaus Klaipėdoje V. Janušonis griežtai nepritarė (beje, KUL šiemet irgi įsigijo tokią naują aparatūrą). „Pusė mūsų ligoninės per metus aptarnaujamų pacientų – ne klaipėdiečiai, o Europos Sąjungoje yra nustatyta, kad šimtui tūkstančių gyventojų reikalingas vienas vienos teslos galingumo rezonansinis aparatas, o Klaipėdos apskrityje gyventojų yra 400 tūkstančių. Vadinasi, mums reikalingi 4 tokie aparatai, o turime tik 3. Amerikoje šis rodiklis jau sumažintas iki 50 tūkstančių gyventojų. Pernai tokiu aparatu mūsų ligoninė ištyrė 2500 pacientų, ES norma – 2200. Todėl sakyti, kad tokios aparatūros nereikia, neteisinga“.

V. Janušonis įsitikinęs, kad visuomenės sveikatai stiprinti reikia daugiau lėšų, „bet ne iš ko nors atimant,  jų ieškant“. „Neteisinga pozicija sumažinti antrinio ir tretinio lygio sveikatos paslaugų finansavimą, nes joms taip pat trūksta lėšų“, - pabrėžė „Vakarų Lietuvos medicinos pašnekovas.

Pirmadienį skaitykite, kokią sveikatos apsaugą įsivaizduoja Liberalų sąjūdis.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (6)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės žaizdų priežiūrai ir prevencijai
Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia ta...
Vaikščiojimo nauda vaikams: gerina ir miegą, ir mokslo rezultatus
Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dien...
Ruošiamės vasarai: kaip sumažinti celiulitą?
Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc...
Akcija „Paskambink man šiandien“ – emocinei vėžiu sergančių vaikų paramai
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ pirmą kartą organizuoja jautrią Vaiko dienos progai skirtą akciją &b...
Su kokiais miego sutrikimais susiduria vaikai
Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglys...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų