Riebalų naikinimas: saugių ir efektyvių vaistų paieška
XIX amžiuje plačiai pardavinėjamose dietinėse piliulėse buvo visko nuo muilo iki taukų ir netgi arseno. Tiesą sakant, šis chemikalas tikrai padėdavo mesti svorį – o taip pat sukeldavo viduriavimą, vėmimą ir konvulsijas.
Šiais laikais, nors vaistai pradedami naudoti tik po išsamių tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis, vis dar neturime priimtinų svorio metimo piliulių. Per ateinančius metus ar porą, nauji dietinių vaistų tipai turėtų pasiekti klinikas. Bet panaši situacija jau yra buvusi ir tuzinai iš pirmo žvilgsnio daug žadančių dietinių piliulių atsidūrė istorijos šiukšlyne dėl pavojingų pašalinių poveikių. Tad, ar nauja riebalų naikiklių karta bus kitokia, o gal saugūs ir efektyvūs dietiniai vaistai yra neįgyvendinama svajonė?
Per beveik visą žmonijos istoriją, didžiausias gyvenimo iššūkis buvo gauti pakankamai kalorijų, siekiant patenkinti kasdienį energijos poreikį. Dabar daugelis vakariečių susiduria su priešinga problema: viena iš didžiausių sveikatos grėsmių yra persivalgymas. JAV bent vienas iš trijų suaugusiųjų yra nutukęs, JK ir Australijoje skaičiai yra beveik tokie pat blogi.
Antsvoris didina širdies infarkto, insulto ir vėžio riziką, kainuoja sveikatos priežiūra ir netenkamos darbo dienos. „Nutukimo pasekmės asmeniniame ir socialiniame lygmenyje yra pribloškiančios“, - sako Susan Yanovksi, viena vadovaujančių nutukimo tyrimui Nacionaliniame sveikatos institute Bethesda`oje, Merlende.
Žmonėms, kovojantiems su antsvoriu, nuolat primenama paprasta formulė: gaunama energija turi būti lygi sunaudojamai energijai. Tereikia mažiau valgyti arba daugiau judėti, o pageidautina ir tai ir tai daryti tuo pat metu.
Tad kodėl taip sunku šį patarimą įgyvendinti? Dalis problemos yra tai, kad mes išvystėme savybę kaupti riebalus, kad išgyventume ilgus badmečius, sako nutukimo gydytojas Davidas Lau iš Kalgario universiteto Albertoje, Kanadoje. Todėl esame fantastiški storėtojai ir siaubingi plonėtojai. Kadangi svorį numesti taip sunku, reikia naujų sprendimų, sako Lau. „Reikia baigti kaltinimo žaidimą.“
Amfetamino pamišimas
Ilga ir permaininga dietinių piliulių istorija išdėstyta Louise Foxcroft, medicinos istorikės iš Kembridžo, JK knygoje apie 2000 metų dietos madų Calories & Corsets. Remdamasi istorija ji sako, kad „dietų vaistai greičiau padės atsikratyti svarų iš kišenių, nei nuo šlaunų“.
Bet kuris svorio metimo medikamentas privalo turėti kuo mažesnį pašalinį poveikį, ypač dėl to, kad neskrupulingos dietų klinikos išrašo vaistus žmonėms, norintiems netekti svorio dėl grynai kosmetinių priežasčių. „Sveiki penkiolikmečiai ims juos vartoti ir mes negalime leisti, kad jie susirgtų“, - sako Stephenas Bloomas, hormonų tyrėjas Imperiniame Londono koledže.
Arsenas nėra vienintelis netikęs dietinis vaistas, nepasiekęs tikslo. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje į madą atėjo amfetaminai, plati stimuliantų, slopinančių apetitą ir suteikiančių aktyvumą, grupė. Bet jie turi rimtų pašalinių poveikių, tarp kurių ir širdies problemos. Be to, jie sukelia stiprią priklausomybę. JAV rinkoje yra tik vienas į amfetaminą panašus vaistas – fenterminas. Jį galima naudoti tik
kelias savaites dėl rizikos sveikatai.
Tik vienas vaistas gali būti naudojamas ilgai: orlistatas, kuris blokuoja riebalų pasisavinimą žarnyne. Gaminamas Šveicarijos firmos Roche, jis kukliai sumažina svorį, bet turi nemalonų pašalinį poveikį: riebalai slysta žarnynu, o tai sukelia dujų kaupimąsi ir išmatų nelaikymą – kartais tuo pačiu metu.
Per keletą pastarųjų dešimtmečių atsirado ir dingo daug įvairių dietinių piliulių, naujausios dvi – sibutraminas ir rimonabantas. „Liko labai nedaug, kas galėtų mums padėti“, - sako Caroline`a Apovian, nutukimo gydytoja iš Bostono universiteto Masačiusetse. Nusivylimai yra tikėtini su vaistais, kaip šie, kurie prisitvirtina prie plačiai smegenyse pasiskirsčiusių receptorių, sako Bloomas. Taip yra, nes šie receptoriai reguliuoja labai daug kūne vykstančių procesų, nuo emocijų iki motorinių funkcijų. „Platus [receptorių] blokavimas tikrai yra neprotingas būdas“, - pažymi jis.
Ar naujų svorį mažinančių vaistų derlius bus sėkmingesnis? Kitas klinikiniam naudojimui skirtas vaistas, panašu, bus Qnexa, gaminamas kompanijos „Vivus“ iš Mountain View, Kalifornijos. Tai panašaus į amfetaminą vaisto fentermino ir kito vaisto topiramato, naudojamo epilesijos gydymui, bet turinčio pašalinį alkio slopinimo poveikį, mišinys.
Nei vienas iš šių vaistų nėra laikomas pakankamai saugus, kad būtų galima ilgai vartoti svorio metimui – fenterminas gali sukelti širdies ritmo pakitimus, o topiramatas siejamas su atminties praradimu ir apsigimimais, jeigu juos vartoja nėščios moterys. Tačiau Vivus teigia, kad kombinuojant du vaistus, galima kiekvieno duoti mažesnę dozę, taip sumažinant nepageidaujamus pašalinius efektus.
Jei šis teiginys pasitvirtins, kompanijai tai bus laimėjimas: viename dideliame metų trukmės bandyme, įvertinus placebo efektą, žmonės vidutiniškai numetė 9,3 % kūno svorio (apie 11 kilogramų) (Obesity, vol 20, p 330). Tai atrodo įspūdinga, žinant, kad patvirtinimui užtenka 5 %. „Tai yra galingiausias mūsų matytas vaistas nuo nutukimo,“ sako Lau, dirbęs su įvairiomis farmacijos kompanijomis, taip pat ir su „Vivus“.
Nors nerimas dėl pašalinių efektų išlieka, JAV Maisto ir vaistų administracija (MVA) atrodo pasiruošusi patvirtinti Qnexa kitą savaitę. Jos vaistų priežiūros komitetas jau patvirtino vaisto saugumą ir efektyvumą, o tai paprastai (nors ir ne visada) baigiasi administracijos pritarimu.
Tiesą sakant, savadarbės šio vaisto versijos naudojamos jau dabar. Kadangi abu vaisto komponentai yra prieinami, kai kurie gydytojai išrašo juos kartu tinkamomis dozėmis. Taip gali tęstis, nežiūrint kitą savaitę skelbiamo MVA sprendimo, kadangi savadarbei versijai naudojami generiniai vaistai, tad pigesni, nei Qnexa.
Dar yra lorkaserinas, kurį sukūrė „Arena Pharmaceuticals“ iš San Diego, Kalifornijoje, kuris slopina apetitą, prisijungdamas prie serotonino receptorių smegenyse. Nors nebuvo lygintas tiesiogiai, panašu, kad lorkaserinas svorį mažina ne taip gerai, kaip Qnexa: 3,6 % kūno masės sumažėjimas, įvertinus placebo efektą dideliame vienų metų trukmės tyrime (The New England Journal of Medicine, vol 363, p 245). „Arena“ teigia, kad vaistas yra labai saugus, o tai nusveria kuklesnį poveikį svoriui. JAV MVA savo verdiktą lorkaserinui turėtų
paskelbti birželį.
Nors šie du vaistai gali tapti pirmaisiais, naudojamais kliniškai, yra dar keletas medžiagų, turinčių ir kitokį veikimo mechanizmą. Ne taip, kaip vaistai, turintys platų poveikį smegenims, kita grupė mėgdžioja virškinamojo trakto hormonus, kurie išsivystė, kad reguliuotų, kiek mes valgome.
Šių hormonų tyrimas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo suprasta, kad cheminiai signalai iš žarnyno nurodo kasai išskirti insuliną, hormoną, susitvarkantį su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje pavalgius. Vadinamieji inkretinai, šios mįslingosios medžiagos buvo laikomos potencialiu vaistu II tipo diabetu sergantiems žmonėms, kurių organizmas per silpnai atsako į insuliną ir taip pat gali per mažai jo gaminti. II tipo diabetas gali būti gydomas įprastinėmis insulino injekcijomis, bet šis būdas turi keletą minusų, tad nauji vaistai nuo diabeto yra labai laukiami.
Vienas iš inkretinų, atrastų devintajame XX a. dešimtmetyje, yra maža molekulė, vadinama GLP-1. Pats baltymas būtų netikęs vaistas, nes kraujyje jis išlieka vos keletą minučių, o po to jį suskaldo fermentai ir išvalo kepenys. Bet buvo sukurti keli ilgiau veikiantys pakaitalai ir jie dabar naudojami II tipo diabeto gydymui.
GLP-1 pakaitalai turi būti leidžiami du kartus per dieną, vieną kartą per dieną arba vieną kartą per savaitę. Daugelis žmonių pirmas savaites jaučia pykinimą, nors daugumai vėliau ši būklė praeina. Labiau neramina tai, kad GLP-1 pakaitalai gali sukelti kasos uždegimą, o žiurkių tyrimuose išryškėjo ir skydliaukės vėžio rizika.
Tačiau daugelis naudotojų prisiima šią riziką vardan kito „pašalinio poveikio“: jiems krenta svoris. Tai yra svarbu, nes nutukimas ir II tipo diabetas yra glaudžiai susiję. Viršsvoris yra svarbus diabeto išsivystymo rizikos faktorius, o svorio sumažėjimas padeda kontroliuoti cukraus lygį kraujyje. Tačiau iš kitos pusės, nuo daugelio kitų diabeto vaistų, taip pat ir insulino, žmonės priauga svorio.
Neabejotinai dėl to GLP-1 pakaitalų, kaip vaistų nuo diabeto pardavimai taip išaugo; pirmieji du, pasiekę klinikinį naudojimą, tapo vadinamais vaistų „blokbasteriais“, iš jų uždirbama daugiau, nei milijardas dolerių kasmet.
Kodėl inkretinai sukelia svorio kritimą? Be to, kad paleidžia insulino išskyrimą, GLP-1 dar prisitvirtina prie žarnyno ir smegenų receptorių, sulėtina maisto slinkimą žarnynu ir slopina apetitą – visai logiškas pavalgius išsiskyrusio hormono egesys. Tačiau svarbiausia, kad receptoriai smegenyse nėra išsidėstę plačiai, tačiau yra tik nerviniuose lankuose, kontroliuojančiuose apetitą, tad teoriškai tai turėtų būti specifiškesnis, saugesnis vaistas.
Daugiau įrodymų ateina iš patyrusių skrandžio šuntavimo operaciją; nors jie gali valgyti tik mažutėles porcijas, šie žmonės nejaučia didžiulio alkio. Tai gali būti dėl to, kad dėl operacijos daugiau maistinių medžiagų greičiau pakliūna į žemesnę žarnyno dalį ir taip jį apgauna, versdamos gaminti hormonus, paprastai gaminamus pavalgius, tarp jų ir GLP-1 (New Scientist, 5 September 2009, p 30).
Po operacijos daugelis žmonių praranda potraukį saldumynams ir kai kas įtaria, kad iš dalies tai gali būti dėl GLP-1. Šio inkretino pakaitalus naudojančių žmonių pranešimai patvirtina šią teoriją. „Pacientai ateina ir pasakoja, kad visiškai prarado domėjimąsi pienišku šokoladu ir saldainiais,“ sako Arne Astrup, nutukimo tyrėja iš Kopenhagos universiteto Danijoje, padėjusi išsiaiškinti GLP-1 poveikį ir dabar konsultuojanti „Novo Nordisk“ kompaniją, įsikūrusią Bagsvaerde, Danijoje ir kitus vaistų kūrėjus.
Tad nekeista, kad GLP-1 pakaitalai bandomi kaip svorio metimo vaistai ir su nesergančiais diabetu. Viena iš tyrimų dalyvių yra Phyllis Klepic, pensijon išėjusi sveikatos apsaugos darbuotoja iš Kalgario, kovojusi su antsvoriu visą savo, kaip suaugusiosios, gyvenimą. Savo gydytojo kabinete išvydusi plakatą, skelbiantį apie vieno tokio vaisto, liraglutido, tyrimą, ji iškart į jį užsirašė. Praėjo 8 mėnesiai ir Klepic nežino ar jai daromos vaisto ar placebo injekcijos. Tačiau ji numetė 18 kilogramų nuo pradinio 122 kilogramų svorio. „Darau dalykus, kokių nesugebėjau daryti jau ilgus metus,“ sako ji. „Negalėjau susilenkti ir užsirišti batų, o dabar tai galiu padaryti.“
Ankstesnis platus klinikinis šio vaisto tyrimas su žmonėmis, kurie buvo nutukę, tačiau diabetu nesirgo, suteikė drąsinančius rezultatus. Jo dalyviai per metus numetė, įvertinus placebo efektą, apie 6 procentus kūno svorio. „Liraglutido perspektyvos geros,“ sako Lau. GLP-1 pakaitalai, leidžiami kartą per mėnesį irgi jau ruošiami.
Liraglutidas žmonėms, nesergantiems diabetu, dar nebus licenzijuotas metus ar dvejus, bet kai kurie žmonės nenori laukti. Internetiniai forumai knibžda istorijomis apie pasinaudojusius jais „ne pagal etiketę“, t. y. sąlygomis, neaptartomis licenzijoje. Kai kas pageidauja keliauti, kad gautų receptą. „Čia, Kanadoje, turime pacientų, keliaujančių į JAV, kad gautų šio vaisto,“ pastebi Lau.
Tiriami ir kiti žarnyno hormonai, kaip galimi svorio metimo pagalbininkai. O dar ankstyvesnėje tyrimo stadijoje yra trečia plati galimų vaistų klasė, veikianti kitu principu – spartinanti metabolizmą. Iš jų daugiausia vilčių teikia beloranibas, iš pradžių kurtas vėžio gydymui, priverčiantis kūną naudoti riebalų atsargas ir taip mažinantis svorį.
Jei ruošiamasi pateikti tiek naujų vaistų, ar besistengiančių sulieknėti gyvenimas palengvės? Du nauji vaistai, galintys pasirodyti prekyboje šiais metais, savo dėmesio dalies sulauks, bet dar prireiks poros metų, kol pirmajam iš daugiau žadančių naujųjų svorio metimo vaistų – GLP-1 pakaitalų – bus oficialiai uždegta žalia šviesa. Ir netgi tada, ši grupė gali ilgai netverti dėl savo pašalinių poveikių; jie negalės būti ilgai naudojami, jeigu įtarimai dėl jų sukeliamo kasos uždegimo ar skydliaukės vėžio pasitvirtins.
„Kiekvienas iš tuzinų anksčiau pasiūlytų vaistų iš pradžių buvo sutinkami su dideliu džiaugsmu, kol paaiškėdavo jų apribojimai,“ pastebi Davidas Ludwigas, nutukimo gydytojas iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone. Kol nebus ilgalaikių duomenų, jis lieka skeptiškas.
Jei naujieji vaistai pasirodys esantys saugūs ir efektyvūs, tebeliks kiti neatsakyti klausimai. Daugelis gydytojų nėra tikri ar tokiems vaistams išvis vieta farmacijoje. Tinkamai vykdomas gyvenimo būdo pakeitimas gali būti efektyvus, sako Ludwigas, ir dietiniai vaistai neteikia jokių pranašumų, lyginant su mankštinimusi ir sveiku maitinimusi.
Netgi tarp gydytojų, pritariančių svorį mažinančių vaistų naudojimui, nesutariama, kaip plačiai jie galėtų būti taikomi. „Turėtume būti griežti ir tuos vaistus naudoti tik nutukusiems pacientams, turintiems komplikacijų,“ sako Astrupas ir priduria, kad netgi nekeliamas klausimas, kad svorį mažinančios tabletės galėtų pakeisti dietą ir mankštą. Jos būtų vartojamos, kaip priedas prie gyvenimo stiliaus pokyčių.
Jei taip, Klepic būtų ideali jo pacientė. Dalyvavimas tyrime galėjo (arba ne) suteikti jai farmacinį postūmį, bet ji naudoja ir savo valios jėgą. Ji renkasi mažesnes
porcijas ir kasdien vaikšto. Klepic mano, kad tai bet kokiu atveju yra laimėjimas, ką ji bebūtų leidusis. „Jei tai vaistas, manau, jis nuostabus,“ sako ji. „Bet jei rezultatą pasiekiau pati, dėl to jausiuosi tikrai gerai.“
Asher Mullard
New Scientist, № 2860
Vytautas Povilaitis
Susiję straipsniai
