Klausimas. Žmogus išgėrė, po vakarėlio nukrito ir susilaužė koją. Dirbti negali, gydymas užtruks. Ar už nedarbingumo laikotarpį jam bus mokama?
Konsultuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė
Jeigu nustatyta, kad žmogus tapo nedarbingas dėl neblaivumo, ligos išmoka nemokama. Tačiau vien sakinio „buvo girtas ir susižalojo“ galutinei išvadai dar nepakanka. Reikšmę turi traumos aplinkybės, neblaivumo įtaka ir tai patvirtinantys dokumentai.
Ką nustato įstatymas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ligos išmoka nemokama, kai kompetentingos institucijos nustato, jog apdraustasis tapo nedarbingas dėl neblaivumo arba piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Šią išmokos nemokėjimo sąlygą savo oficialioje informacijoje taip pat nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nuostatoje reikšmingas žodis „dėl“. Vertinamas alkoholio vartojimo ryšys su nedarbingumo atsiradimu. Todėl būtina išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis žmogus susižalojo.
Pirmiausia svarbu patikrinti, kokį dokumentą išdavė gydytojas
Pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 44.4 papunktį, dėl traumos į gydymo įstaigą kreipusiam neblaiviam žmogui išduodama medicininė pažyma Nr. 094/a.
Ji skirta neatvykimui į darbą pateisinti, tačiau savaime nesuteikia teisės į ligos išmoką.
Taisyklių 46 punktas numato galimybę ją pakeisti elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu: pateikus kompetentingos institucijos išvadą, kad neblaivumas traumai neturėjo įtakos, gydantis gydytojas tai atlieka gavęs rašytinį „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą.
Taigi vien paciento paaiškinimas „būčiau nukritęs ir blaivus“ šios procedūros nepakeičia.
Keturios pavyzdinės situacijos
Toliau pateikiami hipotetiniai pavyzdžiai, padedantys suprasti, kodėl išoriškai panašios traumos gali būti vertinamos skirtingai.
1. Dėl neblaivumo prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo laiptų
Jeigu nustatyta, kad neblaivumas lėmė kritimą ir dėl patirto lūžio žmogus tapo nedarbingas, yra pagrindas ligos išmokos nemokėti.
Vien tai, kad kitą dieną žmogus jau blaivus, nepakeičia priežasties, dėl kurios atsirado nedarbingumas. Vertinama, kas sukėlė traumą, dėl kurios žmogus negali dirbti.
2. Išgėręs žmogus važiavo keleivio vietoje ir buvo sužalotas per avariją
Čia reikėtų nustatyti, ar keleivio neblaivumas turėjo įtakos traumai.
Jeigu kompetentinga institucija patvirtina, kad neturėjo, ir tinkamai įforminamas nedarbingumas, ligos išmoka gali priklausyti. Žinoma, turi būti tenkinamos ir bendrosios jos skyrimo sąlygos.
Todėl išgėrusio keleivio ir neblaivaus vairuotojo, dėl kurio veiksmų įvyko avarija, situacijų negalima automatiškai vertinti vienodai.
3. Neblaivus žmogus paslydo ant apledėjusio šaligatvio
Tokia situacija reikalauja išsamesnio vertinimo. Reikia nustatyti, kokią reikšmę kritimui turėjo dangos būklė ir paties žmogaus neblaivumas.
Vien teiginys „ten buvo slidu“ dar nepatvirtina, kad alkoholis traumai neturėjo įtakos. Sprendimui reikalingi konkretūs duomenys apie įvykį ir kompetentingas jo priežasčių įvertinimas.
4. Koją susilaužė blaivus, tačiau alkoholį vartojo jau nedarbingumo metu
Tai atskira situacija. „Sodra“ alkoholio vartojimą nedarbingumo laikotarpiu įvardija kaip elgesio taisyklių pažeidimą.
Nustačius pažeidimą be pateisinamos priežasties, išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo dienos.
Šiuo atveju vertinamas elgesys gydymosi laikotarpiu. Teisinis pagrindas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir nedarbingumo metu taikomos elgesio taisyklės.
Dvi realios bylos, kurios parodo šio skirtumo reikšmę
Neblaivus vairuotojas: atsisakymas mokėti pripažintas teisėtu
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje, byloje Nr. A146-33/2011, nagrinėjo neblaivaus vairuotojo, susižalojusio eismo įvykyje, ginčą dėl ligos pašalpos.
Byloje buvo nustatytas neblaivumo ryšys su įvykiu. Teismas pripažino atsisakymą skirti pašalpą teisėtu ir pabrėžė, kad nustačiusi įstatyme numatytą nemokėjimo pagrindą „Sodra“ negali savo nuožiūra jo nepaisyti.
Šios bylos negalima suprasti kaip taisyklės, kad bet kokios traumos atveju pakanka vien nustatytų promilių. Svarbios buvo konkrečios įvykio aplinkybės ir procesiniuose dokumentuose nustatytos jo priežastys.
Neblaivus nukentėjusysis: ligos pašalpa išmokėta pagrįstai
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje, byloje Nr. 1A-336-449/2018, 59 punkte, aptarta kita situacija. Neblaiviam žmogui buvo suduotas smūgis, po kurio jis griuvo ir sunkiai susižalojo.
Vertinti prokuratūros pateikti duomenys ir medicininiai dokumentai. Teismas konstatavo, kad sužalojimus sukėlė kito asmens smurtiniai veiksmai ir po jų įvykęs kritimas, todėl nukentėjusiajam ligos pašalpa buvo išmokėta pagrįstai.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinamas jau išmokėtų sumų pagrįstumas, sprendžiant „Sodros“ civilinį ieškinį kaltininkui.
Darbdavio mokamos pirmosios dvi dienos
Pagal bendrąją taisyklę už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios – „Sodra“.
Tačiau vien medicininė pažyma Nr. 094/a nėra pagrindas privalomai ligos išmokai mokėti ir už pirmąsias dvi dienas. Pateisintas neatvykimas į darbą ir teisė į piniginę išmoką turi būti vertinami atskirai.
Tai siejama su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytu išmokos skyrimo pagrindu, 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama mokėjimo tvarka ir 15 straipsnyje numatytomis išmokos nemokėjimo sąlygomis.
Jeigu išmokos atsisakyta, pradėkite nuo dokumentų
Tokioje situacijoje verta patikrinti:
Jeigu „Sodros“ teritorinis skyrius jau priėmė sprendimą neskirti išmokos, svarbu nepraleisti apskundimo termino.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnį, toks sprendimas paprastai skundžiamas Fondo valdybai per 20 darbo dienų nuo tada, kai žmogus sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Tai privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme stadija.
Formuluotė „buvo neblaivus“ gali turėti rimtų finansinių pasekmių. Todėl sprendžiant dėl ligos išmokos būtina tiksliai išsiaiškinti, kas sukėlė traumą ir kuo tai pagrįsta.
Teisinė informacija patikrinta 2026 m. lapkričio 16 d.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.