Remontas – iššūkis sveikatai

Turėti jaukius ir šiltus namus – kiekvieno žmogaus svajonė. Tačiau sveikatą ne visada lemia grožis ir jaukumas. Lietuviai mėgsta komfortą, todėl remontuodami namą ar butą reikalingų medžiagų ieško didžiausiuose prekybos centruose, kur visokių dažų, tapetų, apdailos medžiagų pasiūla labai didelė, tad išsirinkti jas gali pagal savo skonį. Bet ar visos medžiagos saugios?

Tikriausiai visi sutiksime, kad smagu atnaujinti savo erdvę ir padaryti ją tokią, jog bet kuriuo metų laiku joje būtų gražu ir šilta. Tik bėda, kad kai kada po remonto namai tampa ne tik ne gražesni, bet tiesiog pavojingi sveikatai. Kaip ir kokias išsirinkti statybines medžiagas, kad nepakenktume savo ir šeimos narių sveikatai?

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė pasakoja, kad netinkamai naudojamos medžiagos butų ir namų apdailai neretai sukelia trumpalaikį arba ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai. Trumpalaikis gali pasireikšti galvos skausmais, akių ašarojimu, viršutinių kvėpavimo takų dirglumu, nerviniu dirglumu, odos perštėjimu. Pasak gydytojos, pakeitus aplinką arba užbaigus remontą šie požymiai dingsta.

„Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų medžiagų poveikis, kai silpsta imuninė sistema, galimi nervų sistemos pažeidimai, gali atsirasti onkologiniai susirgimai. Ypač pavojinga mažiems vaikams, ir seniems, retai iš namų išeinantiems, žmonėms, – pasakoja J. Karalevičienė. – Palyginti su tuo, kokias statybines ir apdailos medžiagas visi pirkome prieš porą dešimtmečių, dabar daug kas pasikeitę. Vidinei namų apdailai naudojama be galo daug įvairių medžiagų ir kasmet jų atsiranda vis daugiau, tačiau ilgalaikis jų poveikis žmonių sveikatai nėra gerai ištirtas. Kaip rizikingos sveikatai medžiagos įvardijamos formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos grindų dangos, presuotos-klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos.“

Gydytojos teigimu, pakankamai įrodytas kenksmingumas mūsų sveikatai yra tokių medžiagų: radono, švino, formaldehido. Formaldehidas, pasak J. Karalevičienės, yra kancerogeninė medžiaga, naudojama plastikinių apdailos medžiagų, baldų iš medžio plokščių bei kai kurių izoliacinių medžiagų gamyboje. „Tai – bespalvės dujos, kurios specifinį, nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų. Butuose, kur yra nepakankama ventiliacija ir aukšta aplinkos temperatūra, drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau didėja, sukelia viršutinių kvėpavimo takų ir akių gleivinės dirginimą, vėliau gali atsirasti ir onkologiniai susirgimai“, – aiškina gydytoja.

Radonas yra radioaktyvios inertinės dujos, jų skilimo produktai patekę giliai į kvėpavimo takus gali sukelti plaučių vėžį. Šios medžiagos yra daugiausia grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Gydytojos teigimu, intensyviai vėdinant patalpas radono poveikis sumažėja. „Kadangi

praktiškai neįmanoma suremontuoti butą ekologiškomis medžiagomis, žmonės turėtų nepamiršti reguliariai patalpas vėdinti. Kokybiškas patalpų vėdinimas prilygsta dezinfekciniam efektui“, – sako J. Karalevičienė.

Švino, pasak Visuomenės sveikatos centro specialistės, apdailos medžiagose neliko arba liko itin maži kiekiai. Švinas – labai griežtai reglamentuojama medžiaga. Tačiau atsargiai reikia pirkti nelegaliai įvežtas medžiagas.

 Taigi ką reikia žinoti renkantis medžiagas būsto remontui pasiteiravo „EKO redakcija“. „Pirmiausia reikia įsitikinti, kad medžiagos būtų skirtos tik vidaus apdailai, būtų sertifikuotos, nes tai garantuoja jų saugumą. Be abejo, geriausia rinktis ekologiškas, tačiau ir mediena gali būti apdorota cheminėmis medžiagomis. Svarbu žinoti, kad prieš pradedant remontą būtų pasirūpinta jautriausiųjų aplinkos poveikiui sveikata“, – pataria Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė.

 EKO redakcijos inf.