Antradienis, 2025.05.13
Reklama

Reanimatologų darbo vaisiai saldūs ne visada

2012-07-19 09:46:34

Donoru žmogus gali tapti po smegenų mirties. Šią būklę galima nustatyti tik ligoninės reanimacijos skyriuje, atlikus smegenų kraujotakos tyrimą (angiografiją) arba konstatavus trims gydytojų konsiliumams. Smegenų mirtis – negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis. Tai tolygu žmogaus mirčiai. Žmonėms  kartais kyla klausimų dėl kitų organizmo sistemų veiklos po smegenų mirties. Taip, kai kurios sistemos ir organai dar funkcionuoja, tačiau palaipsniui organizmas miršta, nes nefunkcionuojant pagrindiniam gyvybės kompiuteriui – smegenims – visos ląstelės žūsta.

Smegenys

Smegenų mirtis visada susijusi su kitų organų žūtimi. Donorystės procesas yra galimas tik dėl to, kad taikant ištobulintas medicinos technologijas, laikinai galima išlaikyti žmogaus organus gyvybingus, pajungiant dirbtinę plaučių ventiliaciją, taikant kitas medicinines procedūras. Kol širdis varinėja kraują, tol yra galimybė organus išlaikyti donorystei. Donorą galima palyginti su nuskinta gėle – juk pamerkta į vazą, ji dar kurį laiką žydės. Bet neamžinai. Greta kitų  reanimacijos skyriuose gydomų ligonių – po operacijų, traumų, paūmėjus  lėtinėms ligoms – yra dirbama ir su donorais. Jiems būtina ypatinga, specifinė ir kompetentinga priežiūra, galima sakyti – specialus gydymas. Kiekvieną minutę gali kisti donoro organų būklė, nes kaip jau minėta anksčiau – dėl smegenų mirties organizme vyksta griūtis.

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojai iš akiračio negali išleisti nė vieno sunkaus ligonio. Donoro paruošimas – taip pat jų darbo dalis. Pagal ispanų sukurtą modelį, kuriame atsižvelgiama į ligoninės lovų skaičių, mirčių ligoninėje ar reanimacijos skyriuose skaičių, neurochirurgijos skyriaus buvimą ligoninėje, yra paskaičiuota, kiek ligoninėje teoriškai galėtų būti potencialių donorų. Realiai tie skaičiai yra kitokie. Geriausia būtų įsiklausyti į transplantologų kvietimą – neleisti užkasti donoro organų, juos panaudoti transplantacijoms.

Šiais metais didesni statistikos stulpeliai kyla ties didžiausiomis Lietuvos ligoninėmis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose paruošta 16 potencialių donorų  (efektyviais tapo 6), Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje paruošta 14 potencialių (efektyviais tapo 6). Klaipėdos universitetinė ligoninė pranešė apie 4 potencialius donorus (efektyviais tapo 2),  Panevėžio ligoninė – apie 2 potencialius donorus (efektyvus 1), Šiaulių ligoninė pranešė apie 4 potencialius, tačiau gydytojams nė karto nepavyko įkalbėti artimųjų dovanoti mirusiojo organus ir efektyviu netapo nė vienas donoras. Tokia pati situacija ir Alytaus ligoninėje: smegenų mirtis diagnozuota 2 potencialiems donorams, efektyviu netapo nė vienas. Skirtumas tarp potencialių ir efektyvių donorų skaičiaus visada bus, nes tapti efektyviais reikalingos kelios būtinos sąlygos. Pirmiausia reikalinga žinoti, ar pats mirusysis nebuvo pareiškęs savo valios dovanoti organus po mirties. Jeigu nėra žinoma jo valia, būtinas artimųjų sutikimas.

Kalbėtis su jais taip pat tenka gydytojams reanimatologams. Artimojo netekties sugniuždyti žmonės ne visada girdi ir pajėgia galvoti apie kitus, varginamus ligos ir laukiančius transplantacijos. Dar vienas kriterijus, mažinantis efektyvių donorų skaičių, – medicininės priežastys, dėl kurių organai negali būti persodinti ligoniams. Gydytojams reanimatologams tenka didelis krūvis ir moralinė atsakomybė dirbant donorystės procese.

Juk reikia ne tik padėti ligoniams išsivaduoti nuo ligos pančių, bet ir mąstyti globaliai – stengtis dėl nepažįstamų, kitoje ligoninėje viltingai laukiančių ligonių.

Nacionalinis transplantacijos biuras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Odontologė: pirmiausia naudojame tarpdančių siūlą, o tik tada šepetėlį
Netinkamas dantų šepetėlio, dantų pastos ar tarpdančių siūlo pasirinkimas bei naudojimas ilgainiui gali sukelti dantenų...
Iš Ukrainos grįžęs Šiaulių medikas: tai neįkainojama patirtis
Iš stažuotės Ukrainoje grįžo dar viena – Šiaulių regiono – medikų komanda. Ją sudarė Šiaulių respublikinės l...
Trys originalūs receptai su spalvingomis ir aromatingomis paprikomis
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai siūlo išbandyti net tris sveikus ir originalius rec...
Ką reikia žinoti norint gauti kompensuojamą dirbtinį sąnarį
Pernai Lietuvoje apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu buvo atlikta daugiau kaip 12 tūkstančių sąnarių keitimo...
Slaugytojų dieną – ypatinga padėka gyvybę saugantiems žmonėms
Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti organų transplantacijos laukiantį ir su transplantuotu organu gyv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų