Reabilitacija grąžina į gyvenimą
Ligų išvargintiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą padeda reabilitacija. Jos svarba neabejojama. Daugelio pasaulio valstybių patirtis parodė, kad į reabilitaciją investuotos lėšos atsiperka. Po sėkmingos medicininės, psichologinės, socialinės bei profesinės reabilitacijos pacientas gali grįžti į visuomenę kaip visavertis pilietis ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
Padeda būrys specialistų
Reabilitacija – kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių ir profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamo asmens fizinio, psichologinio bei socialinio savarankiškumo. Medicininė reabilitacija – tai kompleksinis medicininių reabilitacijos priemonių (fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, ortopedinių ir kompensacinių priemonių, psichologinės pagalbos, gydymo vaistais, dieta, pacientų ir jų artimųjų mokymo ir kt.) taikymas siekiant grąžinti arba kompensuoti sutrikusias funkcijas. Reabilitacijos priemonės pradedamos taikyti pacientui patekus į specializuotą ligoninės stacionaro skyrių. Atsižvelgiant į ligonio sveikatos būklę, taikomos įvairios apimties ir intensyvumo reabilitacijos priemonės. Reabilitacijos įstaigoje su pacientu dirba gausybė specialistų. Svarbiausi komandos nariai yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas. Prireikus, komandai padeda ir kiti specialistai. Šios grupės darbą koordinuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Jis atsakingas už paciento būklės įvertinimą, kartu su kitais reabilitacijos specialistais numato reabilitacijos tikslus, sudaro reabilitacijos programą, informuoja pacientą bei jo artimuosius apie reabilitacijos eigą, stebi jos efektyvumą, prireikus koreguoja gydymą ir programą.
Kineziterapijos svarba
Kineziterapija – tai gydymas judesiu ir fiziniais veiksniais (masažu, šiluma, šalčiu ir kt.). Dažniausiai gydoma gimnastikos pratimais, kuriuos atliekant galima tiksliai dozuoti fizinį krūvį, veikti norimą galūnę ar raumenį. Kol pacientas dar silpnas, galima naudoti pasyvius pratimus, kuriuos atlieka kineziterapeutas. Tada pacientui judant jo raumenys aktyviai nesusitraukia, o pastangos nebūna valingos. Pasyviems pratimams taip pat priskiriami dozuoti, ritmiški judesiai, atliekami specialiais aparatais, masažas, kūno dalių tempimas ir kt. Kineziterapeutas moko taisyklingai atsisėsti, atsistoti, persikelti, vaikščioti, lipti laiptais, pritaiko įvairius įtvarus, o jei sutrikusią funkciją reikia kompensuoti, moko judėti su vaikštyne, lazda ar neįgaliojo vežimėliu. Dažnai ligoniams skiriama kineziterapija vandenyje. Vandenyje žmogus sveria dešimtadalį įprastinio kūno svorio, todėl mažiau apkraunami sąnariai ir lengviau atlikti judesius. Vandenyje pakyla paciento diafragma, gerėja jo periferinė kraujotaka, emocinė būklė, vanduo mažina skausmą, raumenų dirglumą, spazmus. Kineziterapeutai taip pat moko pacientus ir jų šeimų narius sveikos gyvensenos pagrindų ir ligų profilaktikos. Tačiau svarbu, kad pacientas būtų aktyvus gydymo proceso dalyvis, nes ir nuo jo priklauso gydymo rezultatai.
Viskas kartu
Be kitų reabilitacijos priemonių, pacientams teikiama ir psichologinė pagalba. Medicinos psichologai įvertina paciento nerimo, depresijos lygį, nuotaikos sutrikimus ir kt., siūlo reikalingą psichologinę pagalbą: individualias konsultacijas, pokalbius, įvairius grupinius užsiėmimus, diskusijų ar pagalbos sau grupes, psichologinę paramą šeimai.
Socialinė reabilitacija padeda pasirūpinti viskuo, kas susiję su neįgalumu ir lengvatomis, kompensacine technika (vežimėliais, vaikštynėmis, lazdomis), aplinkos pritaikymu, ugdymu, užimtumu ir t. t. Neįgaliųjų kompensacinė technika yra viena iš svarbiausių reabilitacijos grandžių. Ji judėjimo negalią turintiems žmonėms suteikia galimybę kompensuoti prarastą funkciją, pristabdo ligos progresavimą. Svarbu, kad visomis reabilitacijos sistemos dalimis būtų nuolat naudojamasi, tik tada ji bus visavertė.
Lietuvoje pacientai reabilituojami įvairiuose medicinos centruose, tarp jų ir Abromiškių reabilitacijos ligoninėje.
Kitos reabilitacijos priemonės
Fizioterapija – tai natūralių ir dirbtinių fizinių veiksnių naudojimas ligoms ir traumoms gydyti bei reabilitacijai.
Elektroterapija – tai elektros srovės naudojimas gydymui.
Magnetoterapija – tai organizmo veikimas žemo dažnio kintamu ar nuolatiniu magnetiniu lauku. Ramina, nuskausmina, slopina uždegimą.
Ultragarsas (UG) – tai gydymas aukšto dažnio mechaniniais virpesiais. Šį metodą dėl mechaninio poveikio dar galima vadinti mikromasažu.
Fototerapija – tai gydymas šviesa. Naudojami infraraudonieji, ultravioletiniai spinduliai ir lazeris.
Aerozolių terapija – tai metodas, kai per kvėpavimo takus naudojant aerozolius ir elektroaerozolius įvedamos vaistinės medžiagos.
Hidroterapija – gydymas gėlu vandeniu. Vanduo organizmą veikia savo temperatūra. Visos vandens procedūros skirstomos į vietines (apipylimai, trynimai, įvyniojimai) ir bendrąsias (dušai, vonios).
Peloterapija – tai gydymas parafinu, ozokeritu ir gydomuoju purvu.
Krioterapija – tai gydymas šalčiu. Jis naudojamas tik pažeidimo vietoje. Nuskausmina, mažina uždegimą, stabdo kraujavimą. Tinka ūmioms traumoms gydyti.
Siuntimo į reabilitacijos įstaigas tvarka
Dėl paciento siuntimo medicininei reabilitacijai tikslingumo sprendžia gydantis gydytojas kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.
Pacientai gydyti į reabilitacijos įstaigas gali būti siunčiami tiek iš stacionarinių, tiek iš ambulatorinių gydymo įstaigų.
Gydantis gydytojas privalo užpildyti reikiamus medicininius dokumentus. Su jais pacientas turi kreiptis į artimiausią teritorinę ligonių kasą.
Reabilitacijos įstaigą, rekomenduojamą gydančio gydytojo, pacientas pasirenka pats.
Susiję straipsniai
