Darius Žebrauskas. Raktas į sėkmę – dialogas ir vakarietiškas bendravimo būdas(2)

Būdamas gydytoju ir ilgus metus išdirbęs valstybinėje gydymo įstaigoje, kurios steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, gerai susipažinau su pirminės sveikatos priežiūros sistema iš vidaus, įvertinau jos privalumus ir trūkumus.

Faktas yra tai, kad sistema serga. Biudžetinėms sveikatos apsaugos įstaigoms tapus viešosiomis, įsivyravo ydinga praktika - bet kokiomis priemonėmis „melžti“ ligonių kasas, taip užsitikrinant finansavimą. Dėl to šeimos gydytojai gauna sveiku protu nesuvokiamas rekomendacijas, kiek siuntimų pas kokį specialistą išrašyti per dieną ar savaitę. Daugelis procedūrų įtrauktos į mokamų paslaugų sąrašą, o tai kelia pagrįstą mokesčius sąžiningai mokančių pacientų pasipiktinimą.

Negana to, kainos už kai kurias apmokestintas sveikatos priežiūros paslaugas - prasilenkiančios ne tik su padorumu, bet ir su sveiku protu. Tarkime, burnos higiena 1,5-2 kartus brangesnė nei privačiame odontologijos kabinete, endodontologo įkainiai – aukštesni nei Kauno klinikose. Ir tokių pavyzdžių - begalė. Dėl to prarandami pacientai, ir jų pasipiktinimas - visiškai logiškas ir suprantamas.

Antras aspektas – medikų darbo sąlygos ir atlyginimo klausimas. Turbūt daugelis nustebs, sužinoję, kad aukštąjį išsilavinimą turintis gydytojas šiuo metu viešojoje įstaigoje atskaičius mokesčius uždirba apgailėtinus 417 eurų už etatą. Už kenksmingas darbo sąlygas, darbo stažą, efektyvumą ir kt. priedai nėra mokami, medikų skatinimo sistema neveikia, dėl to, norėdami išlaikyti šeimas, gydytojai yra priversti dirbti per kelias darbovietes. Kitas kelias - emigracija.

Didžiulė praraja tarp administracijos ir eilinių gydytojų algų. Darbo sąlygos (kabinetas, įranga ir kt.) skirstomi myliu-nemyliu principu.

Trečias aspektas - be proto išpūstas administracijos aparatas (ko gero, nėra normalu, kai poliklinikos direktorius turi 6 pavaduotojus ; nuo 2015 m. keturi iš jų pervadinti patarėjais, tačiau jų alga bei darbo pobūdis nepakito).

Šios priežastys skatina :

1. Medikų emigraciją arba perėjimą į kitas darbovietes.

2. Drastišką pacientų skaičiaus mažėjimą, sąlygojamą nepriimtinos mokamų paslaugų gausos ir kainodaros.

3. Įtemptą atmosferą darbe, kai dėl smulkių niuansų darbuotojų atžvilgiu yra rašomi tarnybiniai pranešimai įstaigos vadovui, prieš tai nepakalbėjus su gydytoju ir neišsiaiškinus visų aplinkybių.

Visų mūsų tikslas - gerinti sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinti aukštą medicinos paslaugų kokybę, geras darbo sąlygas medikams. To nepasieksime be glaudaus visų medicinos įstaigų grandžių bendradarbiavimo.

Tikiu, jog glaudesnis komunikavimas tarp administracijos ir personalo bei įsiklausymas į pavaldinių nuomonę ir konstruktyvias pastabas atves į tai, jog valstybinėse gydymo įstaigose bus sudarytos palankesnės sąlygos tiek pacientams, tiek personalui. Tik dialogas ir vakarietiškas bendravimo būdas, o ne sovietinė visuotinės baimės ir paklusnumo atmosfera yra raktas į sėkmę.

Gydytojas odontologas Darius Žebrauskas,

Kauno Dainavos poliklinika