Personalizuota medicina Lietuvoje: mažiau klaidų, trumpesnis kelias iki veiksmingo gydymo

Personalizuota medicina keičia įprastą požiūrį į gydymą. Ypač tai pastebima onkologijoje, kur ta pati diagnozė gali slėpti visiškai skirtingas ligos formas. Užuot taikiusi vieną gydymo schemą visiems, ši medicinos sritis remiasi kiekvieno paciento genetiniais ir biologiniais duomenimis, kad būtų parinktas tik jam tinkamiausias gydymas. Lietuvoje personalizuotos medicinos galimybės po truputį skinasi kelią į klinikinę praktiką, tačiau iki realaus proveržio dar laukia ilgas kelias, sako ekspertai.

Reklama

Nauda ir pačiam pacientui, ir visai visuomenei

Tai, kad pokyčiai Lietuvoje po truputį įsibėgėja, rodo šį mėnesį įvykusi konferencija „Personalizuotos medicinos akademijos vasaros mokykla 2025”, kurioje pirmą kartą po vienu stogu susirinko medicinos srities specialistai, mokslininkai, politikos formuotojai, verslo ir pacientų atstovai.

Renginyje buvo pristatytos naujausios personalizuotos medicinos kryptys: CAR-T terapija, imunoterapija ir mikrobiota onkologijoje. Tai ne tik pademonstravo stiprėjančią tarpsektorinę partnerystę, bet ir parodė, kad Lietuva jau imasi sisteminių žingsnių diegti vis pažangius gydymo metodus. Planuojama, kad tokios konferencijos taps kasmetine tradicija ir dar labiau prisidės prie spartesnio pokyčių medicinos srityje įdiegimo.

Dr. Eglė Radzevičienė, Ateities biomedicinos labdaros ir paramos fondo, siekiančio paspartinti personalizuotos medicinos pažangą Lietuvoje, valdybos pirmininkė, pabrėžia, jog personalizuotos medicinos principais paremtas gydymas naudingas ir pačiam pacientui, ir visai visuomenei – mažėja gydymo klaidų, trumpėja kelias iki veiksmingo gydymo, o ilgainiui taupomi sveikatos sistemos ištekliai.

„Pacientui tai reiškia mažiau klaidžiojimo per jam netinkančius gydymo būdus. Vietoje metodo „bandykime šitą, o jei neveikia – keiskime“, iškart būtų skiriamas duomenimis pagrįstas, konkrečiam žmogui tinkamiausias gydymas. Gydytojas žinotų, kuris gydymo metodas ar vaistas turėtų geriausiai veikti pagal paciento genetinę sandarą, medžiagų apykaitą ir kitus svarbius rodiklius“, – tvirtina dr. E. Radzevičienė.

Anot fondo valdybos pirmininkės, personalizuota medicina leidžia tikslinti gydymui vartojamų vaistų dozę bei dažnį, nes žmogaus organizme vaistas gali būti įsisavinamas ir suskaidomas skirtingu greičiu, priklausomai nuo paciento genetinės sandaros. Gydytojai gali laiku įvertinti ligų rizikas, įtraukti žmogų į stebėjimo programas ar pateikti individualizuotas sveikatos rekomendacijas.

Modernėjantys gydymo metodai keičia gydytojo ir paciento bendradarbiavimo modelį. Dėl šios priežasties planuojama organizuoti ir Personalizuotos medicinos akademijos renginį konkrečiai pacientų bendruomenei.

Svarbus inovacijų prieinamumas

Galimybė tiksliau diagnozuoti ir veiksmingiau gydyti labai aktuali onkologijoje. Tam būtini pažangūs diagnostiniai testai bei specialūs vaistai – imunoterapija, taikinių ar ląstelių terapija.

Pasak prof. dr. Sonatos Jarmalaitės, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai, onkologinių ligų gydyme viena iš svarbesnių sričių yra inovatyvių vaistų kūrimas. Tačiau Lietuvos pacientams jų prieinamumas yra ribotas.

„Remiantis naujausiais EBPO duomenimis, Lietuvos pacientams šiuo metu prieinama tik apie 40 proc. naujausių vėžio vaistų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 60 proc. Liūdniausia, kad esame antri nuo galo pagal greitį, kuriuo šios inovacijos pasiekia pacientus. Naujam vaistui įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje prireikia daugiau nei trejų metų, kai ES vidurkis – kiek daugiau nei vieneri metai. Lėtai besisukantis biurokratinis aparatas atima iš žmonių galimybę kokybiškai prailginti gyvenimo metus ar net įveikti vėžį“, – sako prof. dr. S. Jarmalaitė.

Vis dar trūksta supratimo

Anot prof. dr. S. Jarmalaitės, šalyje jau yra pavienių personalizuotos medicinos elementų – pavyzdžiui, valstybė finansuoja išsamų navikų genetinių pokyčių tyrimą. Tačiau trūksta aiškių taisyklių, kaip su šiais duomenimis elgtis toliau. Nėra kokybės kontrolės, nėra bendros duomenų bazės, neapibrėžta, kaip surinkti genetiniai ir klinikiniai duomenys turėtų būti perduoti į biobankus, siekiant kurti ateities vaistus.

„Valstybės institucijoms vis dar trūksta supratimo, kad personalizuota medicina, nors iš pradžių brangi, ilgainiui leidžia sutaupyti. Tokie vaistai prailgina pacientų gyvenimo trukmę, pagerina jo kokybę, sumažina poreikį lankytis ligoninėje – o dažnai juos galima vartoti tiesiog namuose. Bet svarbiausia – šie vaistai padeda įveikti sunkias ligos formas. Prieš personalizuotos medicinos erą tik 5 proc. pacientų, sergančių išplitusia melanoma, išgyvendavo penkerius metus. Dabar – jau apie 50 proc.“, – pabrėžia mokslininkė.

Pažangai trukdo ir struktūrinės spragos – Lietuvoje vis dar nėra studijų programų, skirtų personalizuotai medicinai, nėra stiprių tyrimų grupių ir verslų, veikiančių šioje srityje. Neaišku, kaip praktiškai pritaikyti Lietuvos mokslininkų sukurtus sprendimus – tam trūksta tiek aiškaus plano, tiek skatinimo priemonių.

Visgi, pasak S. Jarmalaitės, yra ir teigiamų ženklų. Naujoji Vyriausybė personalizuotą mediciną įtraukė į savo prioritetus. Per pastaruosius šešis mėnesius į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta nemažai naujų onkologinių vaistų, taip pat patvirtintas detalaus naviko ištyrimo naujos kartos sekoskaitos metodu įkainis ir toks tyrimas yra kompensuojamas valstybės lėšomis.

Būtina stiprinti bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek ES mastu

Mokslininkės sutaria, jog norint, kad personalizuota medicina Lietuvoje taptų veiksminga ir plačiai taikoma, būtina stiprinti visus jos ekosistemos dalyvius – mokslą, studijas, klinikas, verslą ir valstybės institucijas. Tačiau svarbiausia – skatinti jų bendradarbiavimą.

Prof. dr. S. Jarmalaitė pabrėžia, jog norint sumažinti sveikatos priežiūros netolygumus tarp ES šalių, būtina pereiti prie bendros europinės naujų vaistų vertinimo ir pirkimo sistemos. Taip pat svarbu vystyti bendrą Europos sveikatos erdvę, kurioje pacientai ir jų duomenys galėtų saugiai ir efektyviai „judėti“ tarp šalių. Tai ypač aktualu gydant retas ar sudėtingas ligas, kur reikalinga ląstelių ar genų terapija.

Anot jos, sveikatos paslaugoms peržengiant nacionalinių valstybių ribas, svarbu sujungti biobankų ir sveikatos duomenų masyvus, taip spartinant naujų personalizuotos medicinos sprendimų kūrimą. Deja, šį procesą vis dar stabdo sudėtingas teisinis reguliavimas, todėl būtina ieškoti lankstesnių sprendimų, leidžiančių greičiau dalintis duomenimis ES mastu, išlaikant aukštą jų saugumo standartą.