Psichiatrijos klinikos vadovų atminimas šviesus ir viltingas

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos bendruomenė pagerbė buvusių gydymo įstaigų vadovų atminimą: prieš penkerius metus mirusiam direktoriui Arvydui Šimkūnui ir pernai amžino poilsio išėjusiam psichiatrui Eugenijui Mikaliūnui pagerbti atidengtos atminimo lentos bei surengta mokslinė konferencija, kurios metu pranešėjai dalinosi ir prisiminimais apie kolegą, draugą ir mokytoją šviesaus atminimo gydytoją psichiatrą Eugenijų Mikaliūną.

Reklama

Drauge dirbti buvo garbė

Keturiolika metų (nuo 1973 m. iki 1987 m.), praėjusių ligoninei vadovaujant Arvydui Šimkūnui, ligoninės darbuotojų vadinami aukso amžiumi, o psichiatras Arvydas Šimkūnas prisimenamas su didžiule meile. Dėl ligos iš darbo pasitraukusį vadovą pakeitė iš Rokiškio atvykęs psichiatras Eugenijus Mikaliūnas, dirbęs gydymo įstaigoje nuo 1987 m. iki 2015 metų balandžio mėnesio ir 27-erius metus skyręs šiam darbui. Visos bendruomenės dėka pagerbti abu ilgamečiai Psichiatrijos klinikos vadovai.

Atminimo lentų atidengimo ceremonijoje kalbėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė pastebėjo, jog abu gydytojai nebūtų norėję, jos šiandien būtų kalbama liūdna gaida. Mat abu tryško ne tik meile gyvenimui, darbui, juos supantiems žmonėms, bet ir mokėjo gerbti ir vertinti visa, kas vyksta šalia jų.

„Su gydytoju Eugenijumi teko bendrauti daugiau. Mokykimės iš jo tų bendrųjų gyvenimo kanonų: mylėti gyvenimą, mylėti darbą, šeimą, pomėgius, sugebėti visa tai įvertinti, deklaruoti ir nešti aukštai iškelta galva“, - kalbėjo gydymo įstaigos vadovė ir skatino džiaugtis tuo, kad šie gydytojai buvo šalia bei prisiminti, su kokiais garbingais kolegomis teko dirbti kasdien.

Prisiminė bendravardį Eugenijų Mikaliūną ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Kai sužinojau, kad iškeliavo, pasidarė nejauku. Mes nežinome kiekvienas savo valandos, kada Viešpats pakvies mus į amžinybę, todėl gyvenimą branginkime. Prisiminimas vadovų tegu būna šviesus ir viltingas“, - sakė sielovadininkas, kuriam antrino ir ligoninės kapelionas kunigas Darius Marcinkevičius.

Pedagogė Branguolė Šimkūnienė, gydytojo Arvydo Šimkūno našlė, pasidalino brangiais sutuoktinio gyvenimo prisiminimais ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie atminimo įamžinimo.

„Man teko laimė gyventi šalia nepaprasto žmogaus. Jis labai laukė to pavasario, sakė, jog bus 33 metai, kai jis gyveno su manim, ir 33 metai, kai gyveno be manęs. Deja, to pavasario nebesulaukė“, - dalinosi skaudžiais 2010 metų pavasario prisiminimais ir gydymo įstaigai dovanojo 1998 metų albumą, kuriame išsaugotos to laikmečio ligoninės gyvenimo akimirkos.

Vaikams perduotas pagarba psichiatrijai

Atminimo lentų atidengimo ceremonijos dalyviai pakviesti dalyvauti mokslinėje praktinėje konferencijoje „Psichikos sveikatos priežiūros raida Lietuvoje“, skirtoje gydytojui psichiatrui Eugenijui Mikaliūnui atminti. Konferenciją pradėjusi laikinai einanti Psichiatrijos klinikos direktorės pareigas Ilona Pavlavičienė sakė, jog E. Mikaliūno vardas svarbus ne tik Šiauliuose dirbantiems psichikos sveikatos specialistams, bet ir visai Lietuvai. Lietuvos psichikos sveikatos vadybos asociacijos pirmininkas Martynas Marcinkevičius neslėpė, jog sunku šiandien kalbėti Chirurgijos korpuso konferencijų salėje, kur prieš metus atsisveikinta su E. Mikaliūnu.

„Eugenijus savo meilę psichiatrijai perdavė savo penkiems vaikams – auklėdamas juos ar genais“, - sakė pirmininkas ir pakvietė kalbėti medikų Eugenijaus ir Onos Mikaliūnų atžalas: Vitą, Oną, Gediminą, Tomą ir Joną.

Rengti konferenciją, skirtą savo sukakties 65-erių metų proga, planavo ir pats E. Mikaliūnas. Tai žinojo ne tik konferencijoje kalbėję kolegos, bet ir jo vaikai. Duktė Vita neslėpė, jog tėtis planavo po metų baigti karjerą ligoninėje, deja, to nesulaukė. Neslėpdami ašarų duktė Vita ir sūnus Jonas dalinosi savo bei brolių ir sesers prisiminimais apie tėvą. Daugelis prisiminimų neatsiejami nuo jo darbo, nes visai šeimai teko gyventi Psichiatrijos ligoninės darbo ritmu. Ligoninėje praleista ne viena valanda po pamokų, drauge dalyvauta konferencijose šalyje ir užsienyje, psichikos ligonių šventėse, savanorystės veikloje. Namie taip pat buvo dalinamasi idėjomis, kurias E. Mikaliūnas planavo įgyvendinti darbe, nes čia nuolat lankydavosi garsūs psichiatrijos atstovai, kolegos iš užsienio, tapę šeimos draugais.

Net ir virtuvėje E. Mikaliūnas savo atžaloms kalbėjo apie žmogaus kūną, sielą, skatino mokytis anglų kalbos, kurios prireikdavo ir namie, kai pietaudavo drauge su tėvo svečiais iš užsienio.

Plungės šeimos centre dirbantis sūnus Jonas neslėpė pasididžiavimo savo tėvu. „Jonai, šaunų tėtį turi“, - ne retai girdėjo Mikaliūnų vaikai draugų žodžius, kurie tada glostė širdį, o dabar spaudžia nesulaikomas ašaras.

Pranešimus lydėjo prisiminimai

Chirurgijos korpuso konferencijų salėje surengtoje psichiatrų konferencijoje „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų raida Lietuvoje“, skirtoje E. Mikaliūnui atminti, kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Mokslų akademijos Psichiatrijos klinikos bei klinikos rezidentūros bazės Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Universiteto, Vilniaus Psichikos sveikatos centras, Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.

Konferencijos eigoje buvo perskaityti aštuoni pranešimai aktualiomis psichikos sveikatos temomis. Tačiau visi pranešėjai pirmiausia dalinosi prisiminimais apie E. Mikaliūną, su kuriuo siejo ne tik kolegiški darbo santykiai, bet ir šiltas, nuoširdus bendravimas.

Konferencijoje dalyvavo gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai iš daugelio šalies psichikos sveikatos gydymo įstaigų, kuriems yra brangus gydytojų psichiatrų Arvydo Šimkūno ir Eugenijaus Mikaliūno atminimas.