Prostatos vėžį galima įveikti, bet kasmet jis pasiglemžia per pusę tūkstančio lietuvių gyvybių

Visą dieną kentęs nepakeliamus pilvo skausmus, aštuonias valandas negalėjęs nusišlapinti ir pagaliau atvykęs į ligoninę vyras dar labiau palūžta,  išgirdęs baisią diagnozę – prostatos vėžys. Kasmet Lietuvoje tai patirti tenka iki 3 tūkstančių vyrų.

Reklama

Pas urologą – pirmą kartą per 70 metų

Ši liga per metus Lietuvoje pasiglemžia 5-6 šimtus tėčių, brolių, sūnų, sutuoktinių, nors, teigia urologai, prostatos vėžį nustačius ankstyvos stadijos, nuo šios ligos gali nemirti ir nė vienas ar bent jau pailginti savo gyvenimą.

Portalo VLMEDICINA.LT konsultantas gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius tokių nelaimingų istorijų, kaip minėtoji, galėtų papasakoti ne vieną. Uostamiesčio gydytojas atsimena 68-erių pacientą, kuris, kamuojamas pilvo apatinės dalies skausmų ir negalėjęs nusišlapinti 6-8 valandas, lydimas namiškių atvyko į ligoninę. Vyrą paguldžius į Urologijos skyrių čia ir įvyko pirmasis jo gyvenime susitikimas su urologu. „Iki tol niekada gyvenime jis nebuvo lankęsis pas specialistą, jam niekada nebuvo atlikti jokie tyrimai, - pasakojo M. Danilevičius. – O dabar jau buvo reikalinga skubi pagalba. Nepavykus įstumti kateterio per varpą, skubos tvarka teko atlikti epicistostomiją – operaciją, kurios metu kateteris į šlapimo pūslę įstumiamas perduriant pilvo sieną“.

Atlikus reikalingus tyrimus – prostatos specifinio antigeno (PSA), pilvo bei transrektinę echoskopiją, vyriškiui buvo nustatytas ketvirtos stadijos prostatos vėžys. „Pacientas buvo nusiųstas hormonų terapijai, bet tokiais atvejais, kai vėžys jau paskutinės stadijos, suteikiama pagalba padėti gali tik minimaliai. Esant tokios būklės išgyvenama nuo pusmečio iki poros metų“, - aiškino gydytojas.

Ir su tokiomis ligos istorijomis M. Danilevičiui, kaip ir kitiems jo kolegoms visoje šalyje, tenka susidurti nuolat. Gydytojui ypač apmaudu, kad vyrai linkę ignoruoti savo sveikatos problemas, nes, jo teigimu, ankstyvų stadijų, net esant trečiajai, prostatos vėžys išgydomas. „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultanto teigimu, apsilankyti pas urologą vyrui pakanka bent kartą per metus, tokiu intervalu patartina ir atlikti PSA testą. Tiesa, su šeimos gydytojo siuntimu tik kartą per dvejus metus toks tyrimas yra nemokamas, tad vieną kartą tektų sumokėti pačiam – nuo 25 iki 50 Lt.

Tyrimai sukelia stresą

Beje, yra ir kita šių tyrimų pusė. „Vakarų Lietuvos medicina“ dar rugpjūtį pateikė šeimos gydytojos Rūtos Radzevičienės nuomonę, jog PSA tyrimai tais atvejais, kai rezultatas būna teigiamas, o biopsijos atsakymas neigiamas, pacientui suteikia daugiau naudos nei žalos. Mat laukdami tyrimo rezultatų vyrai išgyvena didelį stresą. Tyrimus pateikusiųjų nerimavimo nepaneigė ir M. Danilevičius: „Jautresni net pradeda gerti raminamuosius medikamentus. Dabar informacija prieinama visiems, ir daugelis žino, su kokiomis sveikatos problemomis gali susidurti sirgdami prostatos vėžiu, todėl ir nerimauja“.

Vis dėlto gydytojas pabrėžė, kad PSA tyrimas neatskleidžia, ar pacientas serga prostatos vėžiu – šis testavimas tik nurodo PSA koncentracijos dydį. Remiantis rezultatais vyras arba siunčiamas biopsijai, arba ne. Būtent pastarasis tyrimas, pašnekovo teigimu, ir sukelia didžiausią įtampą vyrui, kol jis sulaukia rezultatų. M. Danilevičiaus pastebėjimu, biopsija atliekama 50-70 proc. pacientų, kuriems nustatyta padidėjusi PSA koncentracija.

Labiausiai apsileidę kaimo vyrai

Kokie vyrai labiausiai linkę apleisti savo sveikatą? „Dažniausiai  jie atvyksta iš gilaus kaimo, kuriems niekas neįdomu. Lietuvių mentalitetas labai žemas – jie nesirūpina savo sveikata, o vos išgirdę žodį „vėžys“ puola į giliausią depresiją. Užsienyje yra kitaip: diagnozavus prostatos vėžį, pacientą iš karto pasitinka psichologai, psichiatrai. Sergantiesiems prostatos vėžiu yra sudarytos specialios darbo grupės, sergantieji ta pačia liga susiburia į grupes, renkasi kas savaitę, aptaria savo rūpesčius, problemas. Ir pas psichiatrus, psichologus lankytis mūsų žmonės turi galimybę, bet nėra pratę“.

Pašnekovo pastebėjimu, reguliarūs jo pacientai, besilankantys pas gydytoją profilaktiškai, dar neužčiuopus jokių simptomų – išsilavinę, išprusę, apsiskaitę vyrai. Jauniausias M. Danilevičiaus pacientas, kuriam diagnozuotas prostatos vėžys, buvo 41-erių. Kadangi ligos stadija buvo nustatyta labai anksti, šio vyro gyvenimas tęsiasi iki šiol.

Prostatos vėžys – ir mažos PSA koncentracijos atveju

Deja, kaip skelbia Lietuvos urologų draugijos pirmininko doc. Daimanto Milono prieš metus atlikto tyrimo rezultatai, ne visuomet dera su palengvėjimu atsidusti, kai PSA yra mažas. Net 15 procentų prostatos vėžio atvejų PSA neviršija 3 ng/ml. „Tad labai svarbi yra ir urologo apžiūra, nes čiuopinat prostatą galima įtarti vėžį ir esant mažai PSA koncentracijai“, - aiškino D. Milonas.

Kita vertus, teigė gydytojas, padidėjęs PSA  gali neturėti tiesioginio ryšio su prostatos vėžiu. „Kuo didesnė prostatos liauka, tuo daugiau yra ląstelių, tuo daugiau gaminasi ir antigeno, todėl PSAkoncentracija ir gali būti padidėjusi“, - aiškino urologas. Šiuo metu pasaulio urologai aiškinasi, kokia gi vis dėlto PSA norma. Iki tol buvo laikyta 4 ng/ml, bet dabar teigiama, jog susirūpinti reikėtų, jei šis skaičius jau viršija 3.

„Tačiau kiekvienas atvejis individualus. Jei pacientui PSA nuo nulio ar 1ng/ml padidėjo iki 2,5 ar 3 ng/ml, jau reikia aiškintis priežastis“, - pabrėžė D. Milonas.

Turi pasikeisti kelios kartos

Rinkos tyrimų kompanijos “Synopticom”   atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip trečdalis Lietuvos vyrų niekada nėra lankęsi pas urologą, 25 proc. lankosi  rečiau nei kas dveji metai , 22 proc. iš 500 respondentų prisipažino gėrybinę prostatos formą hiperplaziją besigydantys patys, 3 proc. įsitikinę, kad padidėjusi prostata po kurio laiko savaime sumažėja, o 2 proc. vyrų apskritai mano, kad tai nedaro jokios įtakos jų sveikatai.

Kodėl lietuviams taip trūksta sąmoningumo, nors, žinia, kas antras JAV vyras reguliariai atlieka PSA tyrimą? „Juk Amerika apie prostatos problemas pradėjo kalbėti prieš 40 metų, o mes – prieš ketverius-septynerius. Turi dar praeiti 10-15 metų, kad mūsų vyrai susivoktų – amerikiečius mes dar tik vejamės. Tačiau jauni, iki 50 metų, vyrai jau sukaupę daug informacijos, tad lankosi pas urologus, bet vyresnio amžiaus nieko nėra girdėję apie PSA tyrimą. Turi pasikeisti kelios kartos, kad sąmoningumas išplistų“, - įsitikinęs Lietuvos urologų draugijos pirmininkas.

Vis dėlto kasmet vis daugiau jaunų vyrų lankosi pas urologus, net ir nejausdami jokių ligos simptomų. Tai gydytojus džiugina, nors sąmoningumo norėtųsi ir dar didesnio. Tačiau, pabrėžė D. Milonas, merginos pratinamos pas ginekologą reguliariai lankytis jau nuo 16 metų, o jaunuoliams toks įprotis nereikalingas: „Jei nejaučiama jokių ligų simptomų, pas urologą nėra būtinybės lankytis iki 40-45 metų, bet vėliau tai jau būtina“.

Kaip Urologų draugijos pirmininkas vertina tyrimų metu vyrų patiriamą stresą? Jo manymu, atliekant biopsiją, kurios rezultatai turi parodyti, ar pacientas serga onkologine liga, laukimas kelia nerimą. Tačiau, įsitikinęs pašnekovas, eidamas į medicinos įstaigą kiekvienas žmogus patiria didesnį ar mažesnį stresą.

Rečiausiai serga azijiečiai

Kokių savo kūno signalų vyrai neturėtų ignoruoti? Pašnekovas atsako: turintieji antsvorio, rūkantieji (pasirodo, rūkymas labai kenkia anaiptol ne vien tik plaučiams!) ir varginami dažno naktinio šlapinimosi.  “Vyrai iki 40 metų apskritai naktį neturėtų dėl to keltis, o perkopę 50 turėtų susirūpinti, jei tai daro dažniau nei du kartus”, - sakė D. Milonas.

Urologo teigimu, lietuviai, kaip ir visi baltaodžiai, priklauso padidėjusios rizikos grupei, bet ne didžiausios. Dažniausiai prostatos vėžiu serga juodaodžiai, labai retai – Azijos šalių gyventojai. Manoma, kad sveikatai teigiamos įtakos turi dažnas žuvies valgymas.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt