Privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tvarka bus aiškesnė

Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl sveikatos draudimo įmokų.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės pareigūnams, politikams privalomasis sveikatos draudimas (PSD) įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jie patys jas pradėjo mokėti, o asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorinę sutartį, individualia veikla besiverčiantiems, kitiems įstatyme numatytiems asmenims – tik kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius už juos buvo mokamos PSD įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio įmoką.

Konstitucinis Teismas antrąją dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, todėl šiuo metu asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorinę sutartį, individualia veikla besiverčiantiems, savarankiškai mokantiems, PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos pradėtos mokėti įmokos.

Svarstomu projektu nuo 2016 m. sausio 1 d. siūloma aiškiai nustatyti privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo pradžią ir pabaigą visiems asmenims: darbuotojai, valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais taptų nuo atitinkamo statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos; asmenys, kurie patys moka PSD įmokas – nuo tos dienos, kurią jie pradeda mokėti PSD įmokas iki to mėnesio, kurį PSD įmokos sumokėtos, paskutinės dienos. Asmenys, turintys PSD įmokų skolų, PSDF biudžeto lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis galėtų naudotis tik šias skolas sumokėję, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Įstatymo projekte numatoma, kad ši nuostata nebūtų taikoma asmenims, kurių skolos priskaičiuotos už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

Teisės akto pakeitimais siekiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervą išskirti į dvi dalis – pagrindinę ir rizikos valdymo dalis. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis būtų laikoma privalomąja PSDF biudžeto rezervo dalimi, kurią sudarytų 1,5 proc. planuojamų einamųjų metų PSDF biudžeto pajamų suma, o rezervo rizikos valdymo dalį sudarytų likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat siūloma projekte nustatyti, kad PSDF biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos naudojamos Vyriausybės nutarimu esant ypatingoms sąlygoms (karo veiksmai, stichinės nelaimės, epidemijos arba esant dideliam PSDF biudžeto pajamų trūkumui), o PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Po svarstymo Seimas naujoms nuostatoms pritarė bendru sutarimu. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius