Priklausomybių centrų vadovų reakcija į ministerijos kritiką: taupyti nebėra kur(3)

Taupyti nebėra kur! Taip tikina dauguma priklausomybės ligų centrų vadovų, reaguodami į vakar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viešai pažertą kritiką jiems. Esą dirbantys neracionaliai, nes turį per daug pagalbinio personalo, kai kuriuose centruose – daugiau nei penktadalį viso kolektyvo.

Reklama

Neteisinga interpretacija?

„Tie skaičiai yra kitaip interpretuojami, - į klausimą, kaip vertinanti ministerijos vadovybės teiginius, esą jos atstovaujamos įstaigos bei kitų priklausomybės centrų vadyba esanti neracionali dėl išpūsto pagalbinio personalo, atsakė Vilniaus priklausomybės centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. – Juk argi ūkio skyriaus vedėjas, buhalteris yra pagalbinis personalas? Būtini ir vairuotojai, ir kiti darbuotojai“.

Minima įstaiga, reaguodama į SAM pranešimą, iš karto tą pačią dieną pradėjo rinkti duomenis ir žadėjo iki ketvirtadienio vakaro viešai juos paskelbti.

Absurdiškas finansavimas

Klaipėdos priklausomybės ligų centro išlaidas didina darbas dviejuose pastatuose, - portalą tikino direktorius Liudas Andrikis.

„Nors, pavyzdžiui, vairuotojo net neturime, jo esame atsisakę jau ne vienerius metus. Esame paskaičiavę, kad pigiau samdyti paslaugą nei išlaikyti darbuotojo etatą, - aiškino pašnekovas. – Esame nusprendę atsisakyti ambulatorinio darbo savaitgaliais, kuomet būdavo dirbama pagal metadono programą. Nors gydytojai šiuo klausimu laikosi įvairios nuomonės. Mat ne visi mūsų klientai turi pakankamo pasitikėjimo savimi, neaišku, kaip jie elgsis, gavę vaistų dozę iš karto kelioms dienoms“.

Direktoriaus teigimu, centras net neturi galimybių dar labiau sutaupyti – ir taip taupantys kasmet, reguliariai peržiūrintys išlaidas.

„Kiekvienais metais bandome išgyventi. O ministerijos vadovybės pareiškimo niekaip nevertinu. Jie mus vertina pagal skaičius, o ne atsižvelgdami į realią situaciją. Pavyzdžiui, maisto išdavėjai reikalingi 7 dienas per savaitę, ir negali dirbti vienas žmogus, valytojos irgi reikalingos abiejuose pastatuose. Jeigu būtume perkelti į vieną pastatą, kaip yra Kaune, tuomet ir su dabartinu finansavimu jau galėtume kvėpuoti“, - kalbėjo pašnekovas.

Problema, L. Andrikio teigimu, esanti neadekvačiame priklausomybės ligų centrų finansavime: „Atlyginimai yra absurdiški, jeigu gydytojas gauna 400 ar 350 eurų, o dar dirbdamas su iš tiesų sunkiais pacientais, kurių daugelis yra ir asocialūs. Mūsų įstaigoje didžiausią darbo krūvį neša veteranai. Vienam gydytojui jau per 80 metų, kitam – netoli 80-ies. Aš kasmet po kelis kartus rašau SAM. Visa laimė, kad ministras – psichiatras, tad tikiuosi proveržio šioje srityje. O dabar tiesiog džiaugiuosi mums skirtu dėmesiu ir viliuosi gilesnės analizės“.

Nebėra kur optimizuoti

„Mes nebeturime ko optimizuoti, - kirste nukirto Šiaulių priklausomybės ligų centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas. – Mes popieriuje turime 2 gydytojų etatus, bet iš tiesų dirba 0,65 etato. Puse etato dirbu aš pats, pernai gydžiau per 500 pacientų. Ir dar skyriau 0,125 etato gydytojui, kuris vertina metadono programas. Bet psichiatrai pas mus neateina dirbti, nors jų ieškome. Juk kas gi dirbs už tokią algą, kai 30-40 metų patirties turintys gydytojai dirba už 400 eurų?! Esame gėda visam pasauliui. Todėl ir apskritai visoje Lietuvoje psichiatrų trūksta. Tad ko jie skaičiuoja pagalbinius darbininkus? Nes jei aš nors vieną atleisiu, mums teks visai užsidaryti. Turime vieną maisto išdavėją, vieną darbininką, tai pagalbinio personalo sudaro tik 7-8 proc. Tačiau jeigu jie įtraukia ir ūkio skyriaus vedėją, tada ir susidaro tie 13 proc. Bet argi gali įstaiga dirbti be ūkio skyriaus vadovo?! Turiu vieną pavaduotoją, vieną buhalterį, vieną vyriausiąjį slaugos administratorių. Tad kokie čia limitai viršijami?!“

|Žinoma, smagu, kad ministerija pirmą kartą pagaliau apskritai susirūpino mūsų centrais , - sakė šiaulietis. – Juk šitiek metų dirbame! Aš dar prieš keliasdešimt metų Šiauliuose įkūriau pirmąjį narkologijos kabinetą, o paskui, įkūrus centrus visoje Lietuvoje, visi buvome palikti likimo valioje“.

E. P. Zevertas palaiko ir vilniečius kolegas: „Juk Vilnius per metus turi daugiau nei 2 tūkstančius pacientų, centras veikia ne viename pastate, turi ir reabilitacijos skyrių. Tad kaip dirbti be darbininkų? Be žmonių nieko nepadarysi. Visų pirma reikia peržiūrėti įstaigų struktūrą. O kieno tai reikalas? Ministerijos. Būtina patvirtinti naujus darbuotojų normatyvus, kiek vienas psichiatras gali aptarnauti pacientų. Tai irgi ministerijos funkcija. O mes juk dirbame pagal dar sovietmečiu paskelbtas normas ir pagal kiekvienai įstaigai skirtus pinigus“.

Kauniečiams trūksta lovų

SAM pranešime sužibėjusio racionaliausia statistika Kauno apskrities priklausomybių ligų centro, procentiškai turinčio mažiausiai pagalbinių darbuotojų, direktorius Tautvydas Zikaras, paklaustas, kaip vertinąs kolegų vadybą, kurių kolektyve daugiau nei penktadalį darbuotojų sudaro pagalbiniai, susilaikė nuo komentaro: „Galiu kalbėti tik už savo įstaigą. Mes turime tik 30 lovų ir sulaukiame nusiskundimų, kad nesutalpiname visų norinčių, nes aptarnaujame visą Lietuvą. Kasdien skyrių vedėjai sulaukia po 70 skambučių su prašymais priimti pacientus“.

T. Zikaras prasitarė, kad prieš porą savaičių SAM pateikė pasiūlymus dėl priklausomybės ligų centrų optimizavimo. Tačiau SAM Ryšių su visuomene skyrius portalą patikino, kad šis kauniečių raštas negalėjęs turėti įtakos vakar ministerijos paskelbtam spaudos pranešimui, mat šios iniciatyvos raginti pertvarkyti minimų įstaigų struktūras esą imtasi jau gerokai anksčiau.

Optimizuos

Sausio 26 d. SAM paskelbtame pranešime viceministrė Gintarė Šakalytė priklausomybių ligų centrų vadybą vadina neracionalia ir kelia klausimą, kodėl įstaigoje, kurios pagrindinė funkcija - teikti sveikatos priežiūros paslaugas, daugiau kaip penktadalį personalo sudaro pagalbiniai darbuotojai. „Nėra ko stebėtis, kad tokiu atveju nelieka vietos svarbiausiems tokio centro darbuotojams – gydytojams psichiatrams, slaugytojams, psichologams ir kitiems specialistams, nelieka lėšų jų atlyginimų kėlimui, – sako sveikatos apsaugos viceministrė. – Todėl imsimės priemonių, kad darbas šiose įstaigose nedelsiant būtų optimizuojamas, o skiriamos lėšos naudojamos racionaliau“.

Vilniaus priklausomybės ligų centre yra 185,25 darbuotojų etato, iš kurių 25 proc. – pagalbinis personalas, Klaipėdoje atitinkamai – 94,25 etato ir 22 proc., Panevėžyje – 29,5 etato ir 21 proc., Šiauliuose – 23 etatai ir 13 proc., Kaune - 68 etatai ir 9 proc.).