Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?

Populiarėjant gydymui injekcijomis, ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į konsultacijas atvyksta vis daugiau pacientų, nusivylusių neefektyviu plyšusio menisko gydymu injekcijomis kitose klinikose.

Reklama

„Šis gydymo metodas yra absoliučiai neveiksmingas. Menisko gydymo metodikos keitėsi ne kartą, bet geriausi rezultatai pasiekiami tik chirurginiu būdu. Nūdien atliekame minimaliai invazyvias artroskopines operacijas, padedančias pacientams pilnai pasveikti per maksimaliai trumpą laikotarpį“, - pranešime žiniasklaidai sako medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje specialistas.

Hialurono rūgštis ir PRP nepadeda

Kelio sąnario patologijos (meniskų, raiščių, kremzlės pažeidimai) – viena iš pagrindinių vieno daugiausiai Lietuvoje artroskopinių operacijų atliekančio gydytojo M. Fiodorovo domėjimosi sričių.

Ortopedas traumatologas pabrėžia, kad meniskas – labai svarbi kelio sąnario struktūra, atliekanti daug funkcijų, iš jų pagrindinė – sąnario apsauga nuo dilimo. Todėl jo jokiu būdu negalima pašalinti – tai neigiamai atsilieps žmogaus savijautai.

„Iš esmės nėra ir jokios racijos į sąnarį su plyšusia struktūra leisti injekcinius preparatus bei tikėtis, kad plyšęs meniskas sugis. Meniskai savaime negyja, gydymas hialurono rūgšties ar PRP – kraujo plazmos injekcijomis neduoda efekto. Be reikalo gaištamas laikas, išleidžiami pinigai, su laiku pacientas patiria vis daugiau problemų, kai judant nuolat žalojamas sąnarys“, - sako gydytojas.

Kelio artroskopija – efektyviausias gydymo būdas

Norintiems judėti be skausmo ortopedas-traumatologas rekomenduoja pirmiausia įsivertinti situaciją patiems.

„Meniskas – tokia struktūra, kad skausmo gali ir nebūti, tik atsirasti diskomfortas judant. O lietuviai – kantrūs žmonės, todėl dažniausiai pagalbos į specialistus kreipiasi esant antriniams ar pakartotiniams menisko plyšimams. Neverta kentėti ir delsti: jei staigiau pasisukote, padėjote ne taip koją, kryptelėjote ir jaučiate duriančius simptomus kelias savaites - galima įtarti menisko plyšimą. Atvykite į konsultaciją, atliksime būtinus diagnostinius tyrimus ir, pasitvirtinus plyšusio menisko diagnozei, – paskirsime operaciją“, - pasakoja M. Fiodorovas.

Gydytojas sako, kad vienintelis būdas meniskui išgydyti – minimaliai invazinė operacija, vadinama artroskopija.

Operuojant padaromi du nedideli pjūveliai, pacientas išleidžiamas namo tą pačią dieną. Asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tokios tausojančios operacijos gali būti apmokamos PSDF lėšomis.

Gijimą spartina biologiniai audiniai

Gydytojo teigimu, menisko gydymo metodikos pastaraisiais metais ne kartą keitėsi: „Dar kai pats buvau rezidentu, buvo tik prasidėjusi vadinamoji meniskų siuvimo era, bet dažniausiai operacijos metu buvo šalinama plyšusi menisko dalis. Tačiau tai nebuvo idealus sprendimas, nes mažėjant menisko tūriui, didėjo krūvis ir galimybė kremzlėms greičiau susidėvėti bei artroziniams pakitimams atsirasti.

Dabar naujausia galimybė, kurią taikome – naudoti gijimo procesus skatinančius biologinius audinius. Dažniausiai – kraujo krešulius, kai iš paciento venos paimamas kraujas ir specialiai paruošiamas.

Prieš kelias savaites atlikome operaciją, kurios metu pirmieji Lietuvoje plyšusį meniską apgaubėme specialia gydomąja membrana. Šis audinys, paprastai tariant, paimamas iš kitos paciento kūno vietos, perkeltas lengvai prigyja ir atlieka kremzlės pakaitalo funkciją.“

Reabilitaciniu laikotarpiu – su ramentais

Po mažai invazyvios operacijos reikia nusiteikti 3-4 savaičių trukmės „draugystei“ su ramentais, nes susiūta struktūra turi sugyti. Pooperaciniu laikotarpiu galima ir automobilį vairuoti, ir sulenkti koją. Vėliau pacientas siunčiamas antrinei reabilitacijai ir atsistato pilnai lankydamas masažus, mankštos užsiėmimus, baseiną.