Mokslininkė kuria „vėžio žemėlapius“, atveriančius naujas galimybes imunoterapijoje

Jaunoji mokslininkė Agata Mlynska siekia geriau suprasti, kaip žmogaus imuninė sistema sąveikauja su vėžiu ir kaip šis ryšys galėtų būti panaudotas personalizuotam šios ligos gydymui. A. Mlynska pabrėžia, kad nors imuninė sistema geba atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, kai kuriais atvejais navikas išmoksta pasislėpti ar net pasinaudoti imuninėmis ląstelėmis savo naudai. Todėl tyrėja analizuoja imuninės sistemos veikimą vėžio mikroaplinkoje ir kuria metodus, leidžiančius efektyviau stebėti bei sustiprinti šią organizmo apsaugos sistemą.

Reklama

Už atliktą mokslinį darbą „Personalizuotos medicinos link: imuninės naviko mikroaplinkos tyrimai ir inovatyvių imunoterapijos strategijų kūrimas“ mokslininkė įvertinta prestižine Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skatinamąja premija.

Imuniniai vėžio žemėlapiai – padeda atskleisti ligos eigą ir atrasti geriausią gydymą

Pasak A. Mlynskos, imuninė sistema kasdien saugo organizmą ne tik nuo bakterijų ir virusų, bet ir nuo atsirandančių vėžinių ląstelių. Daugeliu atvejų ji jas sėkmingai sunaikina, tačiau kartais, dėl mutacijų ar kitų pokyčių, navikinės ląstelės įgyja „supergalių“, leidžiančių joms pasislėpti, sustabdyti imunines ląsteles ar net jas panaudoti savo naudai. Tokiais atvejais dalis imuninės sistemos ląstelių nustoja kovoti, o kartais – net pradeda padėti navikui augti.

Vienas iš svarbiausių A. Mlynskos darbo įrankių – imuniniai vėžio žemėlapiai. Tai detalūs naviko mikroaplinkos „portretai“, rodantys, kokios imuninės ląstelės yra navike, kaip jos išsidėsčiusios ir kaip veikia. Tokie žemėlapiai leidžia atskleisti, kaip navikas vystėsi, kokį imuninį atsaką jis sukėlė ir kaip šį atsaką būtų galima sustiprinti ar nukreipti sėkmingesniam gydymui.

„Tokie žemėlapiai kiekvienam pacientui yra unikalūs, tad jie atveria kelią personalizuotoms gydymo strategijoms. Vienam pacientui gali tikti imunitetą stiprinanti terapija, kitam – priešvėžinė vakcina, trečiam – vaistai, padedantys imuninei sistemai pasiekti gilesnius naviko sluoksnius”, – teigia mokslininkė.

Anot jos, ateityje imuniniai navikų žemėlapiai galėtų tapti įprasta diagnostikos dalimi, padedančia gydytojams tiksliau parinkti veiksmingiausią ir individualizuotą gydymą. Ši technologija galėtų būti naudojama kartu su kitais tyrimais, kad pacientas gautų maksimaliai jam pritaikytą terapiją.

Tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje

Lietuvoje tokie tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, kurioje derinamos imunologijos ir onkologijos žinios. Skirtingai nei dauguma iki šiol vykdytų tyrimų, apsiribojusių pavieniais kraujo rodikliais, ši laboratorija nagrinėja visą naviko mikroaplinką kaip vientisą sistemą. Tokiu būdu galima suprasti ne tik, kokios ląstelės navike yra, bet ir kodėl imuninė sistema tam tikrais atvejais nustoja veikti, bei ką būtų galima padaryti, kad ji vėl aktyviai kovotų.

Mokslininkė mato dvi pagrindines ateities tyrimų kryptis. Pirmoji – praktinė, siekianti imuninių žemėlapių naudojimo klinikose kaip papildomo diagnostikos įrankio. Antroji – tiriamoji, orientuota į tai, kaip navikai manipuliuoja imunine sistema ir kokie terapijos deriniai galėtų šias manipuliacijas neutralizuoti. Tam būtini laboratoriniai modeliai, atkuriantys realias naviko sąlygas ir leidžiantys saugiai testuoti naujus gydymo metodus.

Reikalinga finansinė parama

Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė pabrėžia, kad finansinė parama jauniesiems mokslininkams yra vienas iš papildomų veiksnių siekiant plėtoti personalizuotos medicinos tyrimus Lietuvoje.

„Mūsų fondo misija – skatinti personalizuotos medicinos plėtrą, kad Lietuva būtų geriau pasirengusi spręsti visuomenės sveikatos iššūkius. Esame įsitikinę, kad investicijos į jaunus talentus yra geriausias būdas kurti tvirtą ir atsparią sveikatos priežiūros sistemą“, – sako E. Mažeikė.

Mokslininkė A. Mlynska teigia, kad ABF ir LMA stipendija jai – ne tik parama, bet ir stiprus ženklas, kad jos darbas yra svarbus tiek mokslo bendruomenei, tiek visuomenei.

„Tai mane motyvuoja judėti pirmyn, burti komandą ir ieškoti sprendimų, galinčių personalizuotą mediciną paversti kasdienybe“, – sako A. Mlynska.

Apie Ateities biomedicinos fondą

Ateities biomedicinos fondas – vienintelis personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie šios srities mokslinių tyrimų plėtros ir sprendinių kūrimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentorystę, tarptautinį bendradarbiavimą bei supažindinti plačiąją visuomenę su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimybėmis.