Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje – tik būtinoji ir skubioji pagalba(1)

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių pacientai dažnai atvyksta, neturėdami gydytojo siuntimo ir ne dėl būtinosios pagalbos. Laikinai einanti ligoninės medicinos direktorės pavaduotojos konservatyviai medicinai pareigas gydytoja Jolanta Gedvilienė pataria nepiktnaudžiauti šio skyriaus paslaugomis, nes gydymo įstaigoje yra reglamentuota pacientų priėmimo tvarka ir asmenims, sąmoningai nepaisantiems galiojančios tvarkos, už suteiktą pagalbą gali tekti susimokėti. Ypač neturintiems socialinio draudimo ar deklaravusiems gyvenamąją vietą kitoje šalyje.

Reklama

Kiekvienam pacientui, atvykusiam į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, pagal indikacijas gali būti skiriamas ambulatorinis gydymas, gydymas stacionare arba pacientas siunčiamas į specializuotą ligoninę.

Pasak skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 4 dienos įsakymu „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, šiame skyriuje teikiama skubi pagalba, o ne šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos paslaugos.

Pacientai į viešosios gydymo įstaigos stacionarą patenka per Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, turėdami bendrosios praktikos (šeimos) gydytojo, rajoninės ligoninės gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą. Šiame skyriuje pirmiausia apžiūrimi sunkiausios būklės pacientai. Pacientų apžiūros eiliškumas priklauso nuo jo būklės, o ne nuo atvykimo laiko.
„Be siuntimų į stacionarą priimami tik tie pacientai, kuriems turi būti suteikta būtinoji medicinos pagalba, ar kitais įstatymų numatytais atvejais. Atvykimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu įstatymiškai prilyginamas atvykimui be siuntimo ir stacionarinis gydymas galimas tik tuo atveju, kai paciento būklė atitinka būtinosios pagalbos kriterijus. Nesant būtinosios pagalbos, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo konsultacija gali tapti mokama, ypač jei atvykote šeimos gydytojo darbo laiku“, - teigia D. Jautakienė.

Pirmas gydytojas, į kurį reikėtų kreiptis sveikatai pablogėjus, yra šeimos gydytojas.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo ar švenčių metu galima kreiptis į visą parą dirbančią įstaigą, su kuria paciento pirminės sveikatos priežiūros įstaiga yra pasirašiusi sutartį dėl pagalbos šeimos gydytojo nedarbo metu. Informaciją apie tai, su kuria įstaiga pasirašyta tokia sutartis, suteiks šeimos gydytojas.

Deja, labai dažnai ligos užklupti žmonės nepaiso nustatytos tvarkos ir, užuot vykę pas šeimos gydytoją, atvyksta į ligoninės priimamąjį, nors medikų pagalba jiems nėra nei skubi, nei būtina. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja D. Jautakienė pastebi, jog dažniausiai tokiems pacientams nustatomos peršalimo ligos, nesunkios kvėpavimo takų, virškinimo trakto infekcijos, funkciniai sutrikimai (vegetodistonija, panikos atakos, dirgliosios žarnos sindromas), arterinio kraujospūdžio padidėjimas, juosmens skausmai ar įvairių lėtinių ligų paūmėjimai.

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas, diagnozavęs šiuos susirgimus, skiria ambulatorinį gydymą, nes jis neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų ir tokiu atveju už gydytojo apžiūrą šiame skyriuje tenka susimokėti. Nepasitenkinimo pavyktų išvengti, jei, sveikatai pablogėjus, žmogus skubėtų pas šeimos gydytoją, o ne į ligoninę.