Sekmadienis, 2025.06.22
Reklama

Prehipertenziją lemia genai

2012-06-14 00:01:47

Prehipertenzija - tai būklė, kai kraujospūdis viršija normą, tačiau neperkopia nustatytų arterinės hipertenzijos (AH) ribų. Ši diagnozė atsiranda tada, kai sistolinis kraujospūdis siekia 120-139 mmHg, diastolinis kraujospūdis - 80-89 mmHg arba abu šie rodmenys yra padidėję. Prehipertenzija (PH) yra vienas svarbiausių rizikos faktorių, prognozuojančių netolimą AH vystymąsi,  sveikatos problemas dėl širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) bei didėjantį  mirtingumą nuo jų.  Remiantis išsamių klinikinių studijų rezultatais, pagrindinį vaidmenį vystantis prehipertenzijai atlieka paveldimumas.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Prehipertenzija genetiškai determinuota

 Nustatyta, kad su AH susiję daug genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), ir nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar neįrodyta, AH neabejotinai yra poligeninė liga. Manoma, kad kiekvieno asmens arterinis kraujospūdis 35–70 proc. nulemtas genų. Apie 50 proc. pacientų nustatoma šeimyninė padidėjusio kraujo spaudimo anamnezė. Žmonės, kurių kraujo spaudimas normalus, bet kurių šeimoje yra sirgusiųjų AH, priklauso daug didesnei rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokių sergančiųjų.

 Studija, kurios rezultatai buvo pristatyti „Journal of the American College of Cardiology“, buvo pradėta siekiant suprasti prehipertenzijos, kaip pagrindinio AH rizikos faktoriaus,  kilmę.

 Tyrime buvo naudojamas dvynių metodas, vertinami genetiniai skirtumai tarp  identiškų ir neidentiškų dvynių. Tyrimui taikomas neinvazinis kraujospūdžio matavimas, širdies susitaukimų dažnis, kiti hemodinamikos rodikliai, plazmos katecholaminai, genetiniai tyrimai. Taip pat buvo vertinama ir aplinkos įtaka.

 Tyrėjai nustatė, kad skirtingose grupėse (normotenzinių, hipertenzinių ir prehipertenzinių pacientų) vyrams dažniau nei moterims nustatoma prehipertenzija. Nebuvo žymaus KMI (kūno masės indekso) skirtumo tarp hipertenzinės - 26,52 kg/m2  - ir prehipertenzinės - 26,99 kg/m2 - grupės pacientų. Nebuvo pastebėtas amžiaus skirtumas tarp normotenzinių ir prehipertenzinių grupių pacientų, nors jis buvo žymus hipertenzinių pacientų grupėje. Pastebėta, kad paveldimumas dažniau sąlygoja padidėjusį sistolinį, bet ne diastolinį kraujospūdį. Nustatyta paveldimumo įtaka ir kitiems hemodinaminiams faktoriams: širdies indeksui, sisteminiam kraujagyslių rezistencijos indeksui ir kt.

Tyrimas parodė, kad prehipertenzija gali būti genetiškai determinuota, tačiau tai reikėtų vertinti kaip daugelio susijusių autonominių ir hemodinaminių savybių paveldėjimą. Pavyzdžiui, autonominėje srityje simpatinės nervų sistemos tonuso didėjimas, susijęs su parasimpatinio tonuso mažėjimu, gali tapti patogeniniu.

 Tokiu būdu medikamentinis prehipertenzijos gydymas turi būti fokusuojamas į angiotenzino receptorių blokadą ar nefarmakologines priemones, tokias kaip dietos pritaikymas ar svorio mažinimas, teigia tyrėjai. Tačiau potencialiai terapijai būtina panaudoti alfa2-adrenerginius agonistus, betaadrenerginius antagonistus, bei L – tipo kalcio kanalų blokatorius.

 Kardiovaskulinių priemonių įvairovė antrinei prevencijai pacientams, neturintiems hipertenzijos, gali būti efektyvi sumažinant širdies bei kraujagyslių sistemos ligų atvejų skaičių, teigia tyrėjai.

Pradėti reikia nuo savęs

Respublikinės Klaipėdos ligoninės kardiologijos skyriaus vedėja Jūratė Anušauskienė “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė, jog jeigu pacientas, kuriam nustatyta prehipertenzija,  neturi gretutinių sunkių ligų - diabeto, inkstų ligos, išeminės širdies ligos, - jis negydomas, tik prašoma sekti savo kraujospūdį, laikytis sveikos gyvensenos principų.

Tačiau, apgailestauja gydytoja, sergamumas prehipertenzija nemažėja, nes žmonės ir toliau rūko kaip rūkę, gausiai ir riebiai valgo, mažai juda.

“Žinia, lemia ir genetinis komponentas, bet visada reikia pradėti nuo savęs, nes tai jūsų sveikata, jūsų gyvenimas. Nieko nedarant, nesistengiant - nebus ir rezultatų”, - sakė gydytoja..

vlmedicina.lt 

Šaltinis

Zalman S. Agus, MD; Emeritus Professor, Perelman School of Medicine at the University of Pennsylvania and Dorothy Caputo, MA, BSN, RN, Nurse Planner, Pre-Hypertension Cued by Genes, BMJ, June 04, 2012

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Liga, keičianti gyvenimą: apie šoninę amiotrofinę sklerozę ir visapusišką pagalbą pacientui
Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) – reta, tačiau viena sunkiausių neurodegeneracinių ligų, kuri paveikia motoriniu...
Jonines švęskite saugiai: ką alkoholis daro kūnui ir protui?
Statistika rodo, jog vasarą alkoholinių gėrimų vartojimas ženkliai ūgteli, o didysis pikas stebimas paskutinėmis birželi...
Laimo liga: nediagnozavus laiku, pasekmių gali likti visam gyvenimui
Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis Laimo ligos atvejų skaičius – nuo beveik 3 tūkstančių susirgimų 2023-iai...
Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slau...
Kai nosis ima kraujuoti: neignoruokite signalo, kuris gali išgelbėti gyvybę
Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų