Praeities gydymo metodai, kurie ne tik nepadės pasveikti, bet gali ir bėdos pridaryti

Vyresnės kartos artimųjų patarimai „Mano laikais šią ligą gydydavo...“ turėtų priversti suklusti – laikai keičiasi, keičiasi ir gydymo metodai. Iš tiesų nemažai mūsų tėvų ar močiučių plačiai naudotų gydymo būdų dabar kelia abejonių – jie arba pripažinti neveiksmingais, arba nežinoma, kaip juos taikyti teisingai, taigi ir efektyviai.

BENU vaistininkas Gintaras Verbus sako, kad nurašyti praeities gydymo metodų nebūtina, ir kartu supažindina su tokiais, kuriuos vertėtų keisti šiuolaikiniais būdais sveikti, pasikliaujant medicinos pažanga.

„Ne taip retai sulaukiu pacientų, kurie pagalbos ateina ieškoti jau išbandę iš vyresnės kartos artimųjų paveldėtus įvairių negalavimų gydymo receptus. Mediciniškai nepatvirtinti gydymo metodai jeigu tiesiogiai ir nepakenks, gali pailginti sveikimo laikotarpį, padidinti komplikacijų riziką, nes laiku nebus pradėtas efektyvus gydymas. Tai nereiškia, kad visus susirgimus būtina gydyti stipriais vaistiniais preparatais. Pirmiesiems simptomams malšinti iš tiesų gali pakakti žolelių arbatų, inhaliacijų ir kitų vadinamųjų liaudiškų priemonių. Visgi tarp jų yra tokių, kurias siūlau nustumti užmarštin“, - sako vaistininkas ir pristato iki šiol dar pasitaikančius abejotino efektyvumo gydymo būdus.

Bronchito gydymas taurėmis – nei naudos, nei žalos

Galbūt ne vienas dar prisimintumėte save vaikystėje kantriai gulintį su medicininėmis taurėmis ant nugaros ar krūtinės. Taip buvo gydomas bronchitas, plaučių uždegimas, kosulys. Medicininių taurių veikimo principas paprastas: iš jų ištraukiamas oras (dažniausiai – ugnies pagalba, kai oras per kelias sekundes išdeginamas), o uždėjus jas ant odos, susidaro vakuuminis efektas. Anksčiau toks plaučių negalavimų gydymo būdas buvo gana plačiai taikomas. Dabar jums tiek vaistininkas, tiek šeimos gydytojas pasakys, kad jis nėra veiksmingas.

„Medicininės taurės stimuliuoja tik paviršinį odos sluoksnį ir atpalaiduoja tik paviršiuje esančius kapiliarus. Susidaręs vakuuminis efektas nepasiekia giliųjų sluoksnių, juolab plaučių ir bronchų, todėl ir neturi tiesioginio poveikio, sergant tokiomis ligomis kaip bronchitas. Yra kur kas veiksmingesnių būdų gydyti kosulį, atsižvelgiant į jo pobūdį. Tad geriau rinktis vaistininko rekomenduojamus ar gydytojo paskirtus vaistinius preparatus, kurie padės greičiau kosulį nuslopinti ir išvengti galimų komplikacijų – plaučių uždegimo“, - mitinį medicininių taurių poveikį aiškina BENU vaistininkas.

Medicininių taurių naudojimas didesnės žalos nedaro, nebent gali kiek nudegti oda, susilietusi su įkaitusiu stiklu, arba atsirasti mėlynės dėl stipraus odos pritraukimo.

Medicinines taures dar gana plačiai naudoja profesionalūs atletai. Tiesa, ne kosuliui gydyti, o kraujotakai stimuliuoti, raumenims atpalaiduoti. Pasak G. Verbaus, tokiam tikslui taurės, kartu su kitomis priemonėmis, gali būti išties veiksmingos.

Magiška ar mitinė šlapimo galia?

Jau kelis tūkstančius metų Indijoje, taip pat ir kitose šalyse, vaistu nuo visų ligų buvo laikomas žmogaus šlapimas. Šlapimo naudojimas sveikatos tikslais vadinamas urinoterapija. Iki šiol alternatyviosios medicinos „žinovai“ siūlo įvairius negalavimus gydyti būtent šiuo žmogaus organizmo žalingų medžiagų šalinimo mechanizmo produktu. Tikėta, o kai kurie tiki ir iki šiol, kad, vartojant šlapimą tiek išoriškai, tiek jį geriant, galima išgydyti plaučių uždegimą, akių ir ausų ligas bei dar daug kitų sunkių ar lengvesnių negalavimų. Šlapimo kompresais buvo siūloma malšinti sumušimus, patempimus, sąnarių skausmus, greitinti žaizdų gijimą. Tačiau šlapimo veiksmingumas nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais.

„Užtenka suprasti, kas yra šlapimas. Tai pagrindinė organizmo priemonė pašalinti visas medžiagų apykaitos procese susidariusias chemines medžiagas, tarp jų – ir žalingas, pavyzdžiui, toksinus. Jeigu sergame įvairiomis ligomis, šlapime gali būti randama ir šių ligų sukėlėjų. Argi neparadoksalu būtų gerti šlapimą, tikintis pasveikti nuo ligos, kurios sukėlėjų yra tame pačiame šlapime? Todėl praktikuojantieji urinoterapiją turėtų žinoti, kad tinkamas tik mažų vaikų šlapimas, nes jis švaresnis. Visgi ir jo gydomosios savybės nėra patvirtintos mokslo. Bet, žinote, kartais tikėjimas naudojamos priemonės galia yra stipresnis už pačią priemonę“, - sako G. Verbus.

Pieno ir medaus tandemas – skanu, bet neveiksminga

Pasigavus peršalimą ir kamuojant kosuliui iki šiol dar gana populiaru gerti patiems ar duoti vaikams karšto pieno su medumi. Kai kurie šį receptą „praturtina“ sviestu. Manoma, kad toks gėrimas prieš miegą padės greičiau pasveikti, nuramins, numalšins kosulį. Tačiau sunkiai sergant, priešingai, tokio derinio reikėtų vengti.

„Pienas skatina gleivių gamybą, kas, sergant peršalimo ligomis, gali tik pabloginti savijautą ir apsunkinti sveikimą. Be to, piene esantis kalcis gali slopinti kitų vaistų veikimą. Tiems, kurie šį gėrimą praturtina sviestu, reikėtų žinoti, kad pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sergant nėra naudingos, nes apkrauna organizmą ir labiau kenkia nei padeda. Sergant reikėtų gauti daugiau gerųjų riebalų – nesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3), kurių gausu riebioje žuvyje, riešutuose, avokaduose, žuvų taukuose. Į karštą pieną dedamas medus praranda savo naudingąsias savybes, tačiau jis dedamas ne dėl to, o kad neutralizuotų neigiamą pieno įtaką gleivių gamybai. Tad sergant kur kas sveikiau tiesiog suvalgyti ar sučiulpti šaukštelį medaus su visom jo gerosiomis savybėmis“, - pataria vaistininkas G. Verbus.

Spiritas ir actas karščiuojančiam vaikui – labiau nuodas nei vaistas

Susirgus vaikui, dažnai ieškoma nemedikamentinių gydymo būdų, ypač patiems mažiausiesiems, kuriems daugelio vaistų dar negalima duoti. Vienas tokių, anksčiau gana dažnai taikytų būdų – vaiko įtrynimas skiestu spiritu ar actu. Vaistininkas paaiškina, kodėl tokio metodo vaikams geriau netaikyti.

„Vaikų oda yra jautri ir plona, todėl tiek skiestas spiritas, degtinė ar actas ją gali sudirginti ir išdžiovinti. Siekiant palengvinti karščiavimą, vaiką galima apšluostyti drungnu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu ar šaltą kompresą uždėti ant kaktos. Kvėpavimui palengvinti galima naudoti specialius jautriai vaikų odelei tinkančius tepalus su eukaliptų, pušų, kamparo eteriniais aliejais. Juos reikėtų plonu sluoksniu tepti ant krūtinės, nugaros ir padukų“, - sako vaistininkas.

G. Verbus įspėja su eteriniais aliejais elgtis atsargiai – vaikas jiems gali būti alergiškas. Juos reikėtų išbandyti ant nedidelio odos lopinėlio ir žiūrėti, ar nevyksta reakcijos.

Vaiko slogai gydyti – motinos pienas

Dar vienas anksčiau buvęs populiarus ir iki šių dienų mamų diskusijose aptariamas sergančio vaiko gydymo būdas – slogos gydymas motinos pienu. Motinos pieno nauda kūdikiui yra neginčijama, tačiau kai kalbame apie jį kaip apie maistą, o ne vaistą.

„Motinos pienas slogos negydo, priešingai, gali situaciją dar labiau pabloginti. Sudžiuvęs motinos pienas ir taip sunkiai prakvėpuojančio vaiko nosytę dar labiau užkimš, jis taip pat gali dar labiau sutirštinti gleivinę ir apsunkinti sekreto pašalinimą. Sloguojančio mažylio nosytę geriausia valyti jūros vandeniu ar net namuose pasidarytu druskos tirpalu. Kiek ūgtelėjusiems mažyliams galima naudoti ir slogai gydyti skirtus lašiukus, Na, o tiems, kurie vis tiek nori likti prie slogos gydymo motinos pienu, reikėtų pieną bent praskiesti“, - kaip padėti sloguojančiam vaikui pasakoja G. Verbus.

Tai tik keletas anksčiau buvusių populiarių, o dabar vis daugiau abejonių dėl veiksmingumo sulaukiančių gydymo būdų. Visiškai atmesti jų galimo teigiamo poveikio, pasak vaistininko, negalime, juk kai kuriems žmonėms jie padeda vien dėl vadinamojo placebo efekto. Visgi vaistininkas siūlo neskubėti griebtis metodų, kurie neva anksčiau labai gerai gydydavo vieną ar kitą ligą. Kartais užtenka pasikliauti sveika logika, o geriausiai – pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju. Nes tokia savigyda, nežinant, kada toks gydymas tinka, o kada ne, gali baigtis didesnėmis sveikatos problemomis, nei bandėte išspręsti.