Medicininiai identifikatoriai: nuo kraujo grupės iki išmaniosios programėlės

Sergantys diabetu, epilepsija, turintys sunkių alergijų ar kitų sveikatos sutrikimų kartais nešioja specialų medicininį pakabutį arba apyrankę. Dabar užtenka išmaniojo telefono ir ekrane atsiranda svarbiausia informacija apie sveikatos būklę, vartojamus vaistus ar artimųjų kontaktai. Kiek tokia informacija išties naudinga medikams? 

Pirmiausia buvo ne kraujo grupė

Poreikis identifikuoti žuvusius karius išryškėjo dar JAV pilietinio karo metu (1861–1865). Tūkstančiai žūdavo neatpažinti, todėl kariai prie drabužių prisisegdavo popierinius lapelius, medinius ar metalinius žetonus su savo vardu.

Po karo tapo aišku, kad standartizuota identifikavimo sistema yra būtina. 1906 m. JAV kariuomenėje oficialiai įvesti pirmi metaliniai atpažinimo žetonai, o 1916 m. nuspręsta, kad kiekvienas karys turės ne vieną, o du: sau ir apskaitai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje daugelyje kariuomenių identifikavimo žetonuose jau buvo nurodomi: vardas ir pavardė; tarnybos numeris; kraujo grupė; religinė priklausomybė (jei karys pageidavo); informacija apie skiepus nuo stabligės. Tuo metu manyta, kad ši informacija gali pagreitinti pagalbą sužeistiesiems mūšio lauke.

Vis dėlto karo medikai gana greitai suprato, jog vien pasikliauti užrašu ant žetono nėra saugu. Klaidingai nustatyta kraujo grupė, sukeisti dokumentai ar svetimas žetonas galėjo kainuoti gyvybę. Todėl vystantis laboratorinei diagnostikai prieš kraujo perpylimą buvo pakartotinai nustatoma kraujo grupė.

Ši praktika išliko iki šių dienų. Net jei žmogus nešioja pakabutį su užrašyta kraujo grupe, ligoninėje ji paprastai patikrinama iš naujo.

Iš karo – į civilį gyvenimą

Po Antrojo pasaulinio karo medicininius identifikatorius pradėjo nešioti ir civiliai, kai kuriais laikotarpiais jie buvo net savotiškai madingi „pažangaus mąstymo“ aksesuarai.

Lūžis įvyko 1956 metais JAV, kai gydytojo Mariono Collinso dukra vos nemirė dėl sunkios alerginės reakcijos į vaistus.

Tada buvo sukurta pirmoji standartizuota medicininė apyrankė, kurioje išgraviruota svarbiausia informacija apie žmogaus sveikatą. Vėliau atsirado visą parą veikianti duomenų bazė, į kurią galėjo kreiptis medikai. Ši sistema greitai paplito daugelyje pasaulio šalių.

O šiuolaikiniai medicininiai pakabučiai iš esmės persikėlė į mobiliąsias programėles ir išmaniuosius laikrodžius.

O kaip Lietuvoje?

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Skubios medicinos pagalbos klinikos vadovo Mariaus Elliko, medicininiai pakabučiai, apyrankės ar išmaniosios programėlės Lietuvoje po truputį populiarėja, tačiau skubiosios pagalbos medikų darbe tai dar netapo kasdiene ar sistemiškai patikima praktika.

„Ligoninėje medikai pirmiausia vadovaujasi standartizuotais pagalbos teikimo protokolais, – tvirtina skubiosios pagalbos gydytojas. – Ant pakabučio ar apyrankės užrašyta kraujo grupė medikams turi nulinę reikšmę. Tai yra absoliutus pasitikėjimo klausimas – duomenys, kuriuos žmogus tiesiog atsineša ant aksesuaro ar programėlėje, nėra validuoti, todėl jais pasitikėti šimtu procentų negalima. Medicinoje klaidos kaina čia būtų per didelė“.

M. Elliko teigimu, jei pacientui reikia skubiai perpilti kraują ir situacija yra kritinė, medikai nerizikuos ir nenaudos pakabučio informacijos.

„Ligoninėje kraujo grupės nustatymo tyrimai atliekami itin greitai. Jei susiklosto aplinkybės, kai delsti negalima, paciento kraujo grupė nustatoma per 30 sekundžių“, – teigia KUL Skubios medicinos pagalbos klinikos vadovas.

Kita vertus, gydytojo nuomone, didžiausia problema yra ta, kad šie išmanieji ar fiziniai nešiojami sprendimai nėra integruoti į oficialią sveikatos sistemą ir nėra validuoti. Perspektyvoje tokios technologijos galbūt atneš daugiau realios naudos, jei bus sinchronizuotos su patikimais medicininiais registrais.

„Visgi, jei pacientas nori nešioti tokią apyrankę ar užpildyti medicininę kortelę telefone, kritiniu atveju medikams vertingiausia būtų informacija apie sunkias, gyvybei pavojingos alergijas, lėtines ligas, galinčias lemti sąmonės netekimą: epilepsiją, cukrinį diabetą, nuolat vartojamus specifinius vaistus, taip pat artimųjų kontaktai“, – įsitikinęs KUL Skubios medicinos pagalbos klinikos vadovas M. Ellikas.